Kas yra aibė? áibė sf. (1) 1. Skr, Vžns, Sv, Krtv, Ds daugybė, didelis kiekis: Žmonių buvo ten áibė Mrk. Iškilus gaisrui, subėgo áibė žmonių: vieni vandenį neša, kiti stogus drasko Jž. Žmonės áibėmis duodas per laukus A.Baran. Privažiavo áibės svečių Kp. Kluonuose tokia áibė pelių Plv. Ten buvo áibės visko Kair. Áibės dulkių pasklido po orą Gl. Áibės Palangoje žuvies, bet visos menkės Slm. 2. DŽ mat. kokių nors elementų visuma.
aibė junginiai
- Generalinė aibė, Skaiti aibė