atūžti reikšmė

Kas yra atūžti? atū̃žti, -ia (àtūžia), àtūžė intr. K, Š, DŽ, KŽ 1. šniokščiant priartėti: Atūžė vėjas, žmogaus geradėjas (ps.) Sv. Atūžia, atšnypščia audra rš. Štai atūžia lietužėlis, sulis man žirgelį LTR(Ds). Iš visų šalių anos srovės atūžt Ns1832,4. 2. atidūgzti, atzvimbti (apie vabzdžius): O da neįjojom pusę šilo, išgirdom bitutes atū̃žiančias JV912. O tai ne bitutės atūžia, tai mūsų dukrelę atlydi LTR(Nm). Vakar per pietus mes tapėm žiogų išgandinti, kurie tokiais dideliais spiečiais kaip kokia kruša atūžė Kel1865,194. 3. ūžiant atskristi, atvažiuoti: Àtūžė trys lėktuvai, pasisukinėjo ir nuūžė sau toliau NdŽ. Gi žiūriu žiūriu – atūžia, atšvilpia, atkaukia! J.Jabl. Atū̃žia va mašina, atvažiuoja, tėtė atvažiuoja Km. Atū̃žia, atbirbia raplanai Gs. Kaip čion vežimų trūkis ant gelžkelio greičiausiai greitumu atūždams ant anos karietos užbėgo Kel1872,130. 4. Snt šnek. visu smarkumu artintis, prisiartinti, greitai atlėkti: Mat jų atàūžta ir laukta melžėjų grįžtant Trgn. Kai tik koks reikalas, tuoj ir atū̃žia PnmA. Atatrenkia, atū̃žia arklys piestu Šmn. Man beganant tik žiūriu: vėl atūžia šitas vyras Lb. Àtūža tas smakas devynioms galvoms (ps.) Yl. Jis atsikėlęs išgirdo smaką atū̃žiant Jrk17. Atūžia nuo miško įžeisti žalčiai S.Nėr. Girdi, kad jau atū̃žia tiej razbainykai (ps.) DrskŽ. | prk.: Atėjo vasara, o su ja atūžė ir pirmasis pasaulinis karas rš. O sako, kad to dar negana: atūžianti nauja liga, kažkokia kraujaligė I.Simon. 5. prk. atrėžti, piktai atsakyti: Nei tu man kalbėk, nei aš noriu klausyti! – atūždavo sūnui V.Krėv. \ ūžti; apūžti; atūžti; įūžti; išūžti; nuūžti; paūžti; parūžti; perūžti; praūžti; priūžti; suūžti; užūžti