ausinis reikšmė

Kas yra ausinis? 1 ausìnis sm. (2) indas su ausimis: Gaspadinė atnešė pietus: puodynę žaliabarščių, varškės ausinį ir krepšį šutintų bulvių rš.
2 ausìnis, -ė smob. (2) žmogus, kurs turi labai dideles ausis ir viską girdi: Ausìnis sako: „Blogai, atatrinka vaiskas“ (ps.) Kp.
3 ausìnis, -ė adj. (2) 1. su ausimis (ąsomis): Ausìnis puodelis Grg. 2. su ausimis, ausų apdangalais (apie kepurę): Užsidėk ausìnę kepurę, šiandie labai šalta Rm. Seniau dėvėdavo ausinès kepures Jž. 3. į ausis kabinamas: Ausinė grandelė SD190. 4. Srd pro arpo ausį išėjęs (apie grūdus): Šitam maiše ausìniai grūdai Jrb. Ausìniai grūdai malti netinka, sušerk juos karvėm Kt. 5. griežantis iš ausies, iš klausos: Ausìnis muzikantas esu Vgr. 6. į ausį sakomas: Senkatalikiai atmetė ausinę išpažintį Vaižg. 7. artimas, ištikimas: Ir padarė jį sau Dovydas ausiniu sekretorium Ba2Kar23,23.