Kas yra derva? dervà sf. (3, 4), dérva (1) Š 1. pliauska skaloms skelti: Nebėr ant pečiaus nė vienos dervõs Brž. Atvežė sausų dervų̃, bus balanų Skp. Paimk dérvą ir atskelk šakalių Vb. Padėkit ant pečiaus, tegu dérvos išdžiūva Brž. Pušinės dérvos skalesnės už beržines Krč. 2. skala, plėša, šakalys: Atskelk dervõs ugniai užkurti Slm. Pušinė derva degdama soruoja smalą J. Praskaldyk dervų iš pušies J. 3. R, K pušies ar eglės kelmas, iš kurio degamas degutas: Smalingas šmotelis pušies arba jos šaknų suskaldytas vadinas derva J. O, čia gera dervà – vieni sakai! Jrb. Parsivežiau iš girios visą vežimą dervų̃ Jrb. 4. sing. degutas: Iš pušų kelmų jis der̃vą dega Ilg. Seniau der̃vą varydavo iš pušinių kelmų Vv. Su dervà ratus tepa Vv. 5. sing. medžio sakai: Deginant gintarą, jis dega traškėdamas kaip derva, arba sakai S.Dauk. Ant pilies viršu buvo stiebas, derva aplipytas S.Dauk. Įmerkino jos kojas į verdančią dervą M.Valanč. Negi gersiu šalto gėrimelio, dervos taurelę M.Valanč. 6. sing. pikis: Kai reikia nuo medžių pumpurų ar stiebų paimti dervą (pikį), tai [bitės] žandais jį nuskuta ir suminko J.Krišč.
derva junginiai
- ištepti derva