Kas yra diena? 1 dienà sf. (4) 1. SD50, R metas nuo ryto ligi vakaro: Diena buvo labai graži Žem. Vakar visą dieną išbuvau namie J.Jabl. Lyja visa dienà Pc. Tokiõ[je] karštõ[je] dienõ[je] šienas kaipmat išdžius Pš. Dienõs jau ilga Krsn. Vasarą dienõs metai (ilga) Brt. Daba dienõs marios (ilga) Jnšk. Dabar jau yr dienõs (ilga) Skp. Žiemą kiek čia tos dienõs – čia švinta, čia temsta Grž. Jam nėra nei dienõs, nei nakties – kap juodas jaučias darbuja Arm. Jis per diẽną dirbo KBI18. Tokioj dienoj niekur negali išeiti Rm. Eina dienà vakaron (į pavakarę) Brt. Kam lengva dieną, kam naktį, o kam niekados Zr. Anas dienàs šilta buvo Ėr. Tris dienas, tris naktis keleliu ėjau (d.) Rdm. Menkas mano audimas – rudenį tamsios diẽnos Rdm. Suspėsi, ir ryt diena Akm. Su diena jis pervažiuos visas tris mokyklas Grž. Šnekėk greitai, diena trumpa B. Visa miela dienẽlė vieno unkstimo – negali apsiklausyt Rdm. Dienùtės dabar jau ilga Gs. Dar kelios tokios dienùkės, ir suimsim dobilus Rdm. Per mielas dienytes N. Laimė lėmė saulužės dienaitę, ir atšilo ežere ledaitis RD3. Kokį gausi sau bernelį – ar dienytėlei girtuoklėlį, ar naktytėlei razbainyką NS544. Gėriau dienužėlę, o ir naktužėlę LB4. | Su diena (kol šviesu) geriau atvažiuot Šd. Parvažiavau da su dienà Slm. ^ Ką kalbėjo, viskas aišku kaip diẽną (visai aišku) Jnš. Reikia išleisti (išlydėti), kad dienos neišneštum Lnkv, Pg. Diena vakarop, metai galop B, VP12. Skubinkiam, jug dienà su galu Krš. Be dienos nėra vakaro LTR. Nakties darbai – dienõs juokai Grž. Skubink, ir ši diena bus su vakaru B. Diena nakčiai juokiasi B. Negirk pirm ryto mergą, pirm vakaro dieną B. ║ polsis vidurdienį: Apipuolo sparvos arklius, nebegalia arti, ir paleidė dienõs Pnd. Jau karves senai dienõs parginė Pnd. 2. švitimo pradžia, aušra: Vieversiai gieda, jau netoli dienà Plv. Aš važiuoju, ir diena su manim [aušta] Dkš. Išeinu su dienà (auštant) šert gyvulių Prng. Atsikėliau jau su dienelè Slm. Sulig dienà pradėjom kniurvyti šulnį Grž. Jie, diẽnai prašvintant, kelias KBI30. Būdavo, iki diẽnai keturis klojimus iškuliam Rdm. Ė kai jau, dienai brėkštant, rytai šviesa tvinksta, rasos pilnos žolynų žemyn galvos linksta A.Baran. Atsikėlė jie prieš diẽną BM117. Šiemet jau ir prieš dieniùkę atsikeldavau Pc. Dar mažas dienõs žymėjimas (dar tamsu) Jnšk. Ko nekirtai svirne lango, aš nemačiau dienos auštant Slk. Vyrai be dienõs (neišaušus) nesikels Ėr. Be dienos reikia išeit, kad paspėtum į traukinį Lnkv. Be dienõs išvažiavo Grž. Dar tik ant dienõs (tik pradeda aušti) Lp. Matos, tuoj dienẽlė bus Pc. Da tik dienẽlė matės, kai išvažiavau malūnan Trgn. Prieš pat dienelę užmigau, bėrojo žirgo neradau JD834. Aš išėjau su maža dienelè, kad greičiau apart BM26. Buvo jau antrųjų gaidžių, o prieš dienelę reikėjo susidoroti A.Vien. Čiut dienelelė, i kelias Aps. Kur tave, sesyte, dienýtė aušo? Rmš. Dienikei randant (auštant) N. 3. SD39 dvidešimt keturių valandų laiko tarpas, para: Jis trečia dienà kelionėje DŽ. Šios dienõs naktis bus labai nerami Jnš. Tada buvo priimama dienà Srv. Nuo gimtos dienõs vaikas aklas Rdm. Šiai diẽnai jau gana kalbėjau KBI21. Ateik kitą dieną J.Jabl. Diena, kita – ėmė boba bėdavot Šlčn. Kai užlyja, tai matos dienõs augimas Pn. Jos prižiūrimos kiaulės pradėjo augti ne dienomis, bet valandomis sp. Septynių dienų̃ antukai Rdm. Kelinton dienõn ateina tas vagis su nukirsta ausia BM111. Neverkie, mergele ..., oi siųsiu žinelę kas vieną dienelę KrvD249. Dainuosi, sesele, kas dienužę JD577. Ir tur šešias dešimts ir šešias dienas namie pasilikti BB3Moz12,5. Aš jį prikelsiu paskučiausioje dienoje Mž376. ^ Kai gausi į pakriaukles, atminsi gimtąją diẽną Brt. Kita dienà motina, kita pamotė J.Jabl. Diena dieną moko PPr175. 4. kalendorinė data: Sausio ketvirtą diẽną NdŽ. Šiandie vienuolikė mėnesio dienà Rm. O sekmą dieną yra sabata BB2Moz20,10. ║ data, skirta kam nors paminėti: Tarptautinė moterų diena rš. Pergalės diena buvo švenčiama iškilmingai visame krašte (sov.) rš. 5. ppr. pl. laikas, amžius, gyvenimas: O juk ateis diena, kad nebegaus patrankos S.Nėr. Ar tai ne dienos jaunam nevedus! J.Jabl. Tas puikusis satyrikas ir šiandien artimas mūsų dienų žmogui J.Balč. Šių dienų̃ kalba NdŽ. Sunkios dienos atėję, žmonės badu mirę, samanas duonon kepę, žieves sriubon virę A.Baran. Užtiko mano dienas devynios nelaimės A.Baran. Jis iš tų gerų dienų susimislijo apsiženyt Mrj. Geras dienas išvysi BPI170. Gerose dienosè (linksmai) gyventi KII359. Iš gerų dienų̃ ir dienàs pamiršo Rdm. Jau tas vaikas doros dienõs (gero gyvenimo) nematys Up. Šviesios dienos ir ji nematė Ds. Mindamasis senų dienų pažines ir talkas S.Dauk. Traukė per šios dienos Joniškį, Kuršėnus, Užventį ir atvyko pas pelkėtą ežerą M.Valanč. Dienos jo, kaip žiedas lauko, taip veikiai peržydi DP463. O nuog dienų Jono Krikštytojo iki šiandie BtMt9,12. Ak, kaip veikiai žmogiškos nudyla dienẽlės! K.Donel. O, brangiosios mano dienelės! Praslinko skubiai, kaip šešėliai S.Nėr. Tai aš išaugau gražiosa dienelėsa TDrIV172(Rod). Nuometėlis vargių dienelių, svyruosi kaip nendrelė M.Valanč. 6. darbo laikas per parą: Kiek gauni už diẽną? Pn. Viena dienà šešiolika klojimų žirnių iškūlėm Lp. Da trąšų vežti yra diẽnai, arti dviem dienõm Ds. Trims dienoms dabar yr pjauti Slnt. Prasidėjo darbo diena rš. ║ ppr. pl. atidirbamas laikas (skaičiuojamas dienomis): Už avį reikia atbūtie trys diẽnos, o už telyčią devynios Rdm. Da jam reikia atidirbti dienàs Lkm. Jis dienàs eina Grž. Už tas medes turite dienas eiti Žem. Įleisma žmogų į trobelę, gausma dienų̃ (eis dienas) Tl. Dienų̃ turi (turi eiti atidirbti), tai neturi kada namie dirbt Gs. Jis dienõm eina Jnš. Į dieną (į darbą) yr išejusi, nerasi numie Šts. 7. prk. vargas, vargelis: Dienos mano, kur tatai yr Vilnius (kaip toli)! Dr. Ak dienos, dienos, ką dabar darysiu! KlpD71. Ai man tos dienos! B. Oi diẽnos mano, kokie baisi buvo laikai! Dr. Ar begyva? – Ne, diena mano, jau mirė Šts. Oi dienùžė, pakol aš paprasiu! KlpD115. ^ O kad tave dienà! Bsg. Ak tu dienẽle! Šts. ║ vargdienė: Jauna mergele, balta dienele, ko gailiai verki? LTR(Kltn). Neverk, mergelė, neverk, dienẽlė! TDrIV74(Prng). ◊ alkanà dienà laikas, kai nėra ko valgyti: Alkanai dienai taupyti J.Jabl. ámžių (ámžio) diẽnai visam ar labai ilgam laikui: Šukos bus ámžių diẽnai Šts. Ámžių diẽnai tvers Slnt. Varinis puodas ámžio diẽnai pakaks J. ámžių dienojè; amžinà dienà (su neiginiu) niekados, jokiu būdu: Jis amžių dienoj neimtų Kuršaitikės I.Simon. Amžinà dienà nenorėjo Slv. ant dienõs amžinų̃jų visam laikui: Tamui teest šlovė ir dabar, ir ant dienos amžinųjų Bt2Ptr2,18. áukso diẽnos geras gyvenimas: Dabar jos aukso diẽnos – marti darbus apdirba, o pati tik važinėja Rdm. brólių miegãlių dienà Dkš liepos dešimtoji (lietingo vasaros meto pradžia). dienà ámžius nebetoli mirtis: Ne turtų jam reikia, jau jo dienà ámžius Ml. Diena mano, amžius mano S.Dauk. dienõs akimìs (akyjè, bylojè) dieną: Tai gerai, kad dienõs akim̃s iškūlėm Erž. Reikia, vaikel, tokius darbus dienõs akim̃ dirbt Slm. Dienos akyje neišvirsi, važiuodamas su vežimu J. Žmogų dienõs akỹ užmušė Pc. Dienõs bylõj apsivogė Kp. dienų̃ dienàs nuolat, ištisai: Sėdi dienų̃ dienàs be darbo Vlkv. Tilžės apylinkės žvejai dienų dienas Nemune žvejoja prš. dienà dienõj; dienà (diẽns Erž) į diẽną; dienà (diẽns Sch213) iš dienõs kiekvieną dieną, kasdien: Dienà dienõj tas pats barnis Rdm. Vėl paviliojo auką kapai – diena į dieną tiek jų atranda! Mair. Dienà į diẽną vežė ir vežė Gs. Dienà dienõn ejo dirbt Aps. Ir pjovė moteriškė diena dienon, kol padėjo visus rugius nupjauti V.Krėv. Dienà iš dienõs linus rauna Ps. dienų̃ gãlas 1. gyvenimo pabaiga, senatvė: Da ir jam reikia mergų, kad jau jo dienų galas Rdm. 2. baigiantis amžių, persenęs žmogus ar gyvulys, dienogalis: Už tokio dienų̃ gãlo senio neisiu (netekėsiu) Rdm. Katė dienų̃ gãlas – tik valkiojasi Brt. dienà naktìs; diẽną nãktį visą laiką, be pertraukos: Kūrenas pečius dienà naktìs Brsl. Diena naktis muzikėlės grajina, diena naktis jaunimėlis šoka KrvD18. Diẽną nãktį nemigsi – visims neįtiksi Pln. dienų̃ negãlėmis šiaip taip: Virėjas su vandeniu dienų negalėmis vos beperskyrė Blv. dienà nẽmetu 1. J šiaip taip, vargais negalais, sunkiai: Dienà nẽmetu pabaigė tas bulves kasti Plt. Diena nemetu nujojo šiuodu į Plungę M.Valanč. 2. M.Valanč, J per ilgesnį laiką. dienà po diẽnai (dienõs); dienà už dienõs netrukus: Dienà po diẽnai ir atšils Rdm. Dienà po dienõs lauk šaukimo Kal. Tai vis kalbėjai, mūsų motynėle: dienà po dienelei mažu paauginsiu savo vaikelius Mrs. Dienà až dienõs – jau ir darbinykas Ds. diẽnos (kieno) suskaitýtos greit mirs: Jau jo diẽnos suskaitýtos Rdm. dienàs sklaidýti būti be darbo: Ji lig šiol nieko neveikė, tik dienàs sklaĩdė Plng. ×dienà viẽkas (viẽko) nebetoli mirtis: Aš neisiu darbuit, ba ma[no] nū dienà viẽkas Vrnv. Kur aš tau, vaikeli, sulauksiu, kad ma[no] diena vieko! Arm. Mano dienà, mano viẽkas Srj. gẽros diẽnos Sml linkėjimai. į šuñs dienàs išdė́ti (išdìrbti) suniekinti, išplūsti: Aš jį iškeikiau, išdė́jau į šuñs dienàs Skr. Išdirba į šunies dienas KlvrŽ. iš [senų̃] dienų̃ nuo seniai: Jau iš dienų ans buvo prisižadėjęs su visu nebegert brangvyno MitI77. Ir šitos iš senų dienų vadinamos yra lotynišku žodžiu adventus BPI3. iš mažų̃ dienų̃ nuo vaikystės: Iš mažų̃ dienų̃ buvo jau tokia užsispyrus Rdm. Iš mažų̃ dienẽlių augam be tėvelių Grž. iš tõs dienõs tuoj pat: Kaip tik marti inžengė namuos, tai iš tõs dienõs gaspadinė Užp. Buvo norėję tavęs paprašyti, kad tu išvažiuotum iš tos dienos rš. jáunos diẽnos jaunystė: Persimainė jáunos diẽnos į didį vargelį Drs. Jeigu nuo jaunų dienų prie to darbo būtum buvęs, ir žinotum Pc. Ką jaunose dienose įsigysi, tuomet ir senatvėje džiaugsys S.Dauk. Žyd ir mano jaunos dienos kaip darže žolelės D3. Rūtų vainikėlio ... reikia prie jaunų dienelių JV936. jókioje dienojè niekada, jokiu būdu: Aš už tavęs jókioj dienõj neičia Alk. Nenorėčia skraidyti [lėktuvu] jókioj dienõj Vlkv. juodà dienà trūkumų, vargo laikas: Išleido viską, pragėrė, o júodai diẽnai nei skatiko neturi Rdm. Pasidėsiu šituos pinigėlius juodajai dienai Kt. juodų̃ dienų̃ pribrìsti Ds daug privargti. kadà (kadaĩ) diẽnos; kurì dienà Šts; kuriõs diẽnos seniai: Jau kadai dienos, kaip porystė[je] gyvenam! Plt. Kada dienos, kaip užtrūko [karvė], o nė nematyti, ar turės Ggr. Kurios dienos, kaip išejo, ir vis nepareina Gršl. kaĩp dienàs pardãvęs nuliūdęs, nusiminęs: Vaikščioja kap dienàs pardãvęs Lzd. kaĩp mielà dienà vešlus, gražus: Rugeliai kap mielà dienà – bus duonelės Vrn. kãtino diẽnos geras gyvenimas: Anam katino dienos LTR(Pp). kirmių̃ dienà sausio dvidešimtpenktoji, pusiaužiemis: Kad kirmių̃ dienà saulėta yr, tat šaltas pavasaris būs Prk. krỹžiaus (krìkšto, kryžaũnos, kryžiaũnos, kryžãvos, kryžiãvos) diẽnos; brš Šeštinių išvakarės. labà dienà; lãbą diẽną; I sakoma, sveikinantis dieną: Labà dienà kaip man bebuvus Slnt. Lãbą diẽną, kaimyneli! Dkšt. Aš tijūnui lãbą diẽną, man tijūnas kuoką vieną Grž. Išpuikęs, nenori žmogui nei labõs dienõs duot (sveikintis) Rdm. lãbos diẽnos linkėjimai: Labas dienas bičiuliams! A1884,325. Duok mano vaikui labas dienas BsPI54. Duok jam nuo manęs daug labų̃ dienų̃ KII318. Siunčiu daug labų dienų V.Kudir. ledų̃ dienà Erž, Zr trečioji Velykų diena: Trečiąją dieną Velykų, ledų dieną, nejudinam žemės Žem. melų̃ (malų̃) dienà K.Būg(Kv) balandžio pirmoji. lig su dienà tuoj pat: Lig su dienà gavo baltą biliotą Šts. nė dienà dienõms niekados anksčiau: Nebuvo nė dienà dienõms buvęs, o atejo [į svečius] Šts. ne dienų̃ laukè; B jau senas. negãlinti dienà laikas, kai nebegali dirbti, senatvė: Kai jaunas užsidirbsi, tai ir negãlinčiai diẽnai turėsi Kp. nė kadaĩ diẽnos Šts niekad. per [dienų̃] dienàs visą laiką, nuolatos: Per dienų̃ dienàs moteris sėdi prie lango ir laukia vyro Jnš. Pakuršė[je] par dienas viskas y[ra] brangiau Šts. Ankstybas rugys yr geresnis už vėlybą par dienas Ggr. po šiái diẽnai ligi dabar: Po šiai dienai atmenu Lkv. rytójaus dienà ateitis: Ir žadino juos kovai už išsivadavimą, už skaistesnę rytojaus dieną sp. sausà dienà visiško pasninko laikas: Koki dabar pasnykai – sausų̃ dienų̃ visai nėra Rdm. sàvo diẽną visą amžių: Nutrūkęs buvai, nutrūkęs būsi savo dieną Plt. sàvo dienojè senatvėje: Matysi sàvo dienõ[je], kad badu dvėsi Šts. sẽnos diẽnos seniai: Sẽnos diẽnos, kaip ans čia nebgyvena Vvr. su dienõs akimìs dieną: Veizėti su dienos akimis Šts. su tà dienà netaupiai, niekuo nesirūpinant (gyventi): Gyveno tik su tà dienà Vj. šiái diẽnai trumpam laikui: Už paskutinį skatiką perk šiai dienai tverančius skurlius Pron. šiõs dienõs mažametis: Kas gi, tu šiõs dienõs, kad nesupranti! Trgn. Ir aš nebe šiõs dienõs žmogus (pagyvenęs) Zr. šiokià dienà nešventė, šiokiadienis: Šiókią diẽną nėr kada, reiks eit šventėj Sb. šuñs diẽnos prastas gyvenimas: Ans ten y[ra] šuniẽs diẽnos, tas vaikas pas pamotę Šts. tái diẽnai netaupiai, niekuo nesirūpinant: Gyvena tik tái diẽnai Slm. trìs dienàs su pãkaičiu labai trumpai: Tris dienas su pakaičiu bus ta slūga, t. y. greit išeis J. var̃go dienà vargdienė: Tik aš viena vargo diena grėbiau lankoj šienelį Lar167. vienõs dienõs 1. labai išlaidus, netaupus: Apie Putrienę kalbėdavo žmonės, kad ji tebuvusi vienos dienos šeimininkė I.Simon. 2. mažametis: Juk ne dienos vienos tesu motriška, o nemenu Šts.
2 diena adj. f. N, [K] dieni, dieninga.
diena junginiai
- Kalėdų antroji diena, Padėkos diena, Pelenų diena, atmintina diena, atpildo diena, darbo diena, diena iš dienos, ištisinė darbo diena, laba diena, nepilną darbo dieną, poilsio diena, su gimimo diena, vakarykštė diena
- ištisinė darbo diena
- Atatiurko pagerbimo bei sporto ir jaunimo diena, Diena po rytojaus, Kauno diena, Kinijos nacionalinė diena, LKL žvaigždžių diena (2007), Laisvės gynėjų diena, Laisvės nuo mokesčių diena, Mokytojo diena, Motinos diena, Nacionalinio suvereniteto bei vaikų diena, Nepriklausomybės diena, Nepriklausomybės diena (filmas), Padėkos diena, Pasaulinė sveikatos diena, Pelenų diena, Pergalės diena (Turkija), Pilietinio pasipriešinimo diena, Rankšluosčio diena, Tarptautinė moters diena, Tarptautinė slaugytojų diena, Turkijos Respublikos diena, Tėvo diena, Valentino diena, Visų šventųjų diena