Kas yra grubinėti? grubinė́ti, -ė́ja, -ė́jo tr. [K]; R343, MŽ klupinėti, kniūbčioti (per gruodą važiuojant ar einant): Mačiau, keli žmonės vieškeliu važiavo – grubinė́jo, ir tiek Pg.
grubinėti reikšmė
grubinėti rašyba: grubinsko iįgrubinskogrubinsko imone panevezys