įkaita reikšmė

Kas yra įkaita? 1 į́kaita sf. (1) Š atakaita, kaitra: Ožkelė, atsigulusi saulės įkaitoje, prisimerkusi gromuliuodavo J.Jabl. Žemelė juokėsi linksmai, budinama atsigręžusios saulelės, sušilusi jos įkaito[je] Žem. Kur įkaitoj, jau įšildo [pavasarį], o ant lauko – nieko Gs. Guli vasarą prieš saulės įkaitą ant smėlio miestelėnai Rud. Rugius pjovėm pačio[je] saulės įkaito[je] Krkl.
2 į́kaita sf. (1) 1. K.Būg sumainytas daiktas; mainas. 2. pamaina, pakeitimas: Kitur yra įkaita – viena mergė vieną dieną šera kiaules, kita – kitą KlvrŽ. 3. scom. pavaduotojas: Tai netikras laiškanešys atejo, tik jo įkaita – ansai susirgęs Dr.