Kas yra iškalba? ìškalba sf. (1), iškalbà (3b) DP378 1. SD415, J, Š gražbylybė: Mokytinis gražios iškalbos SD111. Vyras geros iškalbos M.Valanč. Sopulys visiems suteika iškalbą VP41. Su tokia iškalba siuntiniai guodės tam surinkimui S.Dauk. Aš neturiu geros iškalbos I. Visokią ižkalbą, visokią išmintį pereit ... ansai gražumas DP542. Atėnuose šalia karinio meno buvo didžiai vertinamas ir iškalbos menas rš. 2. R48, M, J, Š ištarimas, tarsena, tartis. 3. R115, BŽ586 priekaištas: Ponas davė gerą ìškalbą pjovėjoms, kodėl vainiką atnešė [per pabaigtuves] be dainų Tvr. Katė gavo griežtą iškalbą rš. Teikeis išminčia apveizdėt, idant iškalbos nerasčia savimp PK63. Ant tos jų ižkalbõs tačiau atsakysime DP537. 4. R45,155, N, M, K atsikalbinėjimas, teisinimasis.
iškalba reikšmė
iškalba rašyba: iškalba kalbėjimo menasiškalba sinonimaiiškalba reiksme
Kitos žodžio iškalba reikšmės: Iškalba angliškai Iškalba vokiškai Iškalba sinonimas Iškalba lenkiškai Iškalba latviškai