išpuolimas reikšmė

Kas yra išpuolimas? išpuolìmas sm. (2) 1. SD1204, N → išpulti 1: Liežuvio išpuolimas (vtr. tokia gyvulių liga) rš. 2. → išpulti 7: Bachidas pamuštas netikėtu iš pilies išpuolimu apgultųjų I. 3. → išpulti 8: Išpuolimas iš kantrybės brš. ×4. → išpulti 14: Dagos išpuolimas prie mūsų labai apguostinas LC1879,45. \ puolimas; antpuolimas; apipuolimas; atpuolimas; įpuolimas; išpuolimas; nupuolimas; papuolimas; parpuolimas; prapuolimas; pripuolimas; supuolimas; užpuolimas