Kas yra išžaibuoti? išžaibúoti Rtr, KŽ 1. intr. kurį laiką žaibuoti: Visą naktį išgriaudė, išžaibãvo Š. 2. refl. Rtr, Š, KŽ pakankamai žaibavus nustoti. 3. tr., intr. Š, KŽ nutrenkti (žaibu), žaibuojant sunaikinti: Kad tave žaibais išžaibúotum! J. \ žaibuoti; apžaibuoti; atžaibuoti; įžaibuoti; išžaibuoti; nužaibuoti; pažaibuoti; paržaibuoti; prižaibuoti; sužaibuoti; užžaibuoti
išžaibuoti reikšmė
išžaibuoti rašyba: žaibuoti sinonimaižaibuoti angliškai