Kas yra karaliūčia? karaliū́čia sf. (1) J, Ob, Rš karalaitė: Susidūmojo karaliūčia prie darželio vartų B.Sruog. Buvo karalius ir turėjo labai gražią karaliū́čią (ps.) Tvr. Pasgailėki karaliū́čios Švnč. Labai nerodėjo karaliūčiai eit už tokio baisaus vyro (ps.) Kp.
karaliūčia reikšmė
karaliūčia rašyba: karaliu pyragas karikaturakaraliu vardaikaraliu karunos