Kas yra kopėčios? kópėčios sf. pl. (1) DŽ, (3a) K, J.Jabl 1. DP532 priemonė iš dviejų kartelių, sujungtų skersiniais, kuriais lipama į viršų ar leidžiamasi žemyn, lipynės: Pastatęs kópėčias, lipk, kopk ant žago, ant brago, ant stogo J. Lipa kópėčiom Nm. Jis nuo kopėčių̃ nupuolė KI418. Be kopėčių̃ tų vyšnių nenuskinsi Pc. Giedrė stovi ant kopėtaičių ir riša prie arkos vainiką J.Dov. Virvinės kópėčios KII215. Norėjau lipt jau žemėn; žiūriu – ogi mano kopėčių̃ nebesama BM4. Ir šitai liesvos (kopėčios, šlitys) stovėjo ant žemės BB1Moz28,12. | prk.: Plaukai kopėčiõms (nelygiai, negražiai, pakopomis) nukirpti Jnšk. ^ Karvę daug išmokysi kopėčiom lipt! Žvr. Eina kaip girtas kopėčiomis KrvP(Blnk). Boba kaip akėčios, pečiai kaip kopėčios KrvP(Ds). 2. laiptai: Bajoriūnui rodėsi, jis pakrisiąs ant akmeninių kopėčių prieš didžiąsias duris rš. 3. klaida, nelygumas audekle, blakė: Matai, neužmezgei siūlą, ir liko kopėčios Mrj. Nespėjai paimti šaudyklę, jau pilnas audeklas kopėčių̃ Mrj.
kopėčios junginiai
- gaisrininkų kopėčios, virvinės kopėčios