kūjelis reikšmė

Kas yra kūjelis? kūjẽlis sm. (2) 1. SD153, R, K, Dglš, Lkm nedidelis kūjis, plaktukas: Aš tuoj atnešiu vinis ir kūjelį LzP. Ar neturi čia kūjelio? Reik įkalti čviekas Rz. Imk kūjelį ir kalk vinį Gršl. Nulūžo kūjelio kotas Žl. Vakar sugurinau kūjẽlį Lš. Aš vinį prikaliau kūjeliù Vlk. Einu, pasiimsiu kūjelį ir iškalsiu dalgį Slk. Negražus jau vaikas, galva tai kai kūjẽlis Ds. Nukauks švilpynės – tuoj kūjeliukas, plaktukas į šalį ir – prie šautuvo! rš. 2. dalgio rankena; šakių rankenėlė: Pristaisyk kūjelį Č. Nutvėrė už kūjelio Vb. Kodėl tavo šakė be kūjẽlio? Brž.