Kas yra lakė? 1 lãkė sf. (2) žr. 1 laka: 1. Atsukti lakę į rytus, kad bitys anksčiau iš ryto lėktų ant darbo rš. 2. Visa lakė aplipusi bitimis Yl. Pilkojo avilio lãkė visai nupuvo Grž. Tingi prikalti lakẽlės, kad bitėm lengviau būtų lįsti avilin Nč. 3. žr. 1 lakis 1: Jau daba bitėms eit į lãkę reikia šiame čėse Akm.
2 lãkė sf. (2) moteris, mėgstanti visur lakstyti, daužytis per naktis, kalbas nešioti: Liežuviams maišyti tera">tėra ta lakė Šts. Jis – vyras kap ir visi, bet ji – tikra lãkė Nmn.
3 lãkė sf. (2) sueiga su išgėrimais: Bene buvai, sūnau, lãkė[je], kad taip linksmas atrodai? Sd.
lakė junginiai
- Lake Point Tower