Seilėtis - séilė (1) parasti dsk. (~ės) , siekalas dsk.; slienas dsk.
seilių liaukos - siekalu dziedzeri
♦
seiles ryti (varvinti) - rīt siekalas (slienas)
užeiti ant seilės - ienākt prātā
seilėjimas (1) siekalošana, slienāšana;
seilėjimasis (1) siekalošanās; slienāšanās;
seilėtas ~a (1) siekalains -a; siekalots -a; slienains -a
seilėtas pirštas - siekalains pirksts
seilėtekis (1) fiziol. siekalošana;
seilėti (~ė́ja, ~ė́jo),
seilėti (~ėja, ~ėjo)
1. siekalot, slienāt
arkliai seilėja - zirgi siekalo
2. /ap/siekalot; slapināt ar siekalām;
seilėtis (~ė́jasi, ~ė́josi) , siekaloties, slienāties;
seilinis -ė (1) siekalu-
seilinės liaukos - siekalu dziedzeri
seilinti (~ina, ~ino) , /ap/siekalot; slapināt ar siekalām;
seilioti (~iója, ~iójo),
seilioti (~ioja, ~iojo) , sk. séilėti
Seilėtis latviškai
Kitos žodžio Seilėtis reikšmės: Seilėtis angliškai