Ap lietuviškai

Ap- - ap-  praef. 
I.  verb. 
1.  (žymi, jog veiksmas vyksta aplinkui, apsukui) ap[i]-
apiet māju - apeiti namą
apsiet galvu - aprišti galvą
apbraucamais ceļš - apvažiuojamasis kelias, apylanka
2.  (žymi, jog veiksmas yra atliekamas kieno naudai ar nenaudai) ap[i], pa-, iš-
apbalvot uzvarētāju - apdovanoti nugalėtoją
apskaust brāli - pavydėti broliui
apsmiet sāncensi - išjuokti  (pajuokti, apjuokti) varžovą
3.  (žymi veiksmą, kurio padariniai masiški) iš-, nu-
aplauzt zarus - išlaužyti šakas  (visas)
apšaut vārnas - iššaudyti varnas
kokiem apbirušas lapas - medžių lapai  (visi) nukrito
4.  (žymi, jog veiksmas yra silpno intensyvumo, paviršutiniškas) ap[i]-, pa-
apslācīt drēbes - aptaškyti drabužius
apsālīt - apsūdyti, pasūdyti
apsilt - apšilti
apžūt - apdžiūti, pradžiūti
5.  (žymi veiksmo pabaigą) ap[i]-, pa-, nu-, už-, su-
apreibt - apsvaigti
apglabāt - palaidoti
apklust - nutilti
apburt - užburti
apēst - suvalgyti
apvaldīties - susivaldyti
6.  (žymi, jog veiksmas yra staigus, netikėtas, akimirkos)
balss aprāvās - balsas užsikirto
apstulbt - apstulbti

II.  sub. 
1.  (žymi daiktą, esantį aplink ką nors) apy-
apkakle - apykaklė
apauši  tik  pl.  - apynasris  (arklio)
2.  (žymi tam tikrą žemės plotą, geografinį ar administracinį vienetą)
Paieška