Ie- - ie- praef.
I. verb.
1. su loc. (žymi veiksmo kryptį į vidų) į-, už-
iebraukt pagalmā - įvažiuoti į kiemą
iebāzt kabatā - įkišti į kišenę
iedurt sānos - įdurti į šoną
iegāzties upē - įvirsti į upę
ieiet iekšā - įeiti į vidų (vidun)
iegriezties pastā - užsukti į paštą
2. (rodo, jog tam tikru būdu daiktas apgaubiamas iš visų pusių) ap-, į-
ierāmēt gleznu - įrėminti paveikslą
ietērpt jaunkareivjus - aprengti naujokus[uniforma]
iežogot ķiršu dārzu - aptverti vyšnių sodą
ieslodzīt cietumā - įkalinti, uždaryti į kalėjimą
3. (žymi sangrąžinio veiksmo staigumą ir trumpumą) su-, sufiksas -tel-
iečīkstēties - sugirgždėti, girgžtelėti
iekāsēties - sukosėti, kostelėti
ietaurēties - sutrimituoti
4. (žymi veiksmo silpną intensyvumą) į-; ap-
ieplīst - įplyšti, įdužti
ieskrambāt ādu - įdrėksti odą
iebojāties - įgesti, apgesti
5. (žymi tam tikros ypatybės suteikimą ar įgavimą) į-
iecukurot - įcukrinti
iemiesot - įkūnyti
iepelēt - įpelyti
iepūt - įpūti
ieskābt - įrūgti
6. (žymi veiksmą, kuris daiktą padaro tinkamą naudotis) pra-; į-
iejāt zirgu - prajodyti (įjodinėti) arklį
ienēsāt apavus - pranešioti avalynę
7. (žymi veiksmo galą) į-, pa-, su-, iš-, at-
ieaust - įausti
iecirtot - sugarbanoti
iegaumēt - įsidėmėti
iedzert - išgerti
iemācīties - išmokti
ierasties - atvykti
ieraudzīt - pamatyti
ieteikt - įsiūlyti
II. sub.
1. (žymi dalyką, esantį pagrindiniu žodžiu pasakytame daikte) į-
ienāši vtr. - įnosės
iemutis - kandiklis
ierocis - ginklas
2. (žymi dalyką kaip pagrindiniu žodžiu pasakyto veiksmo rezultatą) į-
ieraksts - įrašas
ierīce - įtaisas
iekārta - santvarka
3. (žymi su veiksmu susijusią abstrakčią savoką) į-
iegriba - įgeidis
iemaņa - įgūdis
ieraža - įprotis
ietekme - įtaka
4. (žymi smulkesnį semantikos vienetą) po-, pa-
iecirknis - poskyris, apylinkė
iedaļa - padala (pvz. termometro)
5. (tik pabrėžia pagrindinio žodžio reikšmę) į-
ielāma - įlomė
ieleja - [į]klonis
III. adj. (rodo nežymų reiškiamos ypatybės kiekį) apy-, po-, sufiksas -ok-
ieapaļš - apskritokas
iebrūns - apyrudis, rudokas
ieskābs - rūgštokas, porūgštis
iesāļš - posūris, apysūris, sūrokas
iezaļš - apyžalis, požalis (apie spalvą)