Kairinātājs - kaireklis (gen. pl. ~ekļu) , sk. kairinātājs
kairinājums dirginimas
kairināmība dirglumas
kairināms -a , dirglus -i
kairināšana dirginimas, erzinimas
kairināt (~inu, ~ini, ~ina, ~ināja, ~inās) , dirginti, erzinti, jautrinti
kairināt nervu - dirginti nervą
kairināt ēstgribu - žadinti apetitą
kairinātājs -a
1. dirgintojas -a, erzintojas -a
2. tik m. fiziol. psich. dirgiklis
kairinošs ~inoša , dirginantis -i, erzinantis -i
kairinošas vielas - dirginančios medžiagos
kairs ~a , gundantis -i, viliojantis -i, magus -i
kairas lūpas - gundančios (aistringos) lūpos
kairums gundomumas, viliojamumas; patrauklumas