Kas yra niekai? 1 niẽkai sm. pl. (2), niekaĩ (4) 1. prastas, menkos vertės dalykas: Aš prieš jį tikt niekai KBI24. Niekaĩ tavo darbas, niekaĩ ir tu pats Grv. Padirbo, pataisė, tai niẽkai geros pirštinės (senosios už naujas geresnės) Slm. Niẽkai iš žalio medžio, reikė nė nedirbt Sdk. Niẽkai iš tavo darbo Ds. Jeigu baugus žmogus, tai žinok, kad niẽkai Srd. Kai gavo niẽkai žentą, tai ir visiem po gyvenimui Gs. Tai visi sakė: niekai martelė JD188. Tai niẽkai bulvės, sujuodijusios Skr. Tas vyras turbūt ne niekaĩ Sch174. Visi mato, kad aš (tiltas) niekai, o viršininkas nesirūpina V.Kudir. Duona jau niẽkai – paseno Plk. Šituo taku eit niẽkai (prasta, sunku), bet ten tiesiog – dar niekiaũ Lkč. Žiemą niekai – šalta, vasarą niekai – šilta Grv. Tie javai niekai, ale jų neturėt dar niekiaũ Skr. Važiuot jau niẽkai – apsiraugė dangus visai Mžš. Kelias jau dabar niẽkai su šlajom – žemė Lkš. ║ mažmožiai: Ona iš ryto pakepė bulvinės košės su spirgučiais, išplovė visokius niekus, susirinkusius per savaitę rš. 2. bevertis, mažareikšmis dalykas, niekniekis: Susiprantu patsai, niekus parašęs Blv. Kam tu jį dėl tokių niẽkų išvarei? Pmp. Visokių niekų prisigalvoja, kad tik nereikėtų už plūgo imtis rš. Ar tai tau viskas tik niekaĩ? Sch196. Apvažus, kurs niẽkais nebaidos J. ^ Dėl niekų gyvas žemėn nelįsi KrvP(Jnš). Sau – niekai, kitam – griekai PPr129. Ima tave niekai su tavo žirgeliu! (keik.) (d.) Ktv. ║ apie nesvarbų, nereikšmingą dalyką: Kas praėjo, tas yr viskas niẽkai Pgg. Tai vis tikt niẽkai, ką tu čia darai K. ║ apie tai, kas lengva, paprasta padaryti: Man niẽkai panešti tokią dėžę Jnš. Kupiškis taigi ne vis taip niẽkai man suvažinėt Slm. Tokį vabalą nuveikti tai jam niekai MPs. 3. K nesąmonė, kvailybė: Jo mintys buvo pilnos niekų niekelių rš. Kalbi visokius niekus Kp. Tokių niekų̃ šnekant dar negirdėjau Vs. Juk jis niekuo nedėtas, – gynė tėvas, – kartais tik niekus paplepa Žem. Et, niekus plepi, tik dejuoti moki J.Bil. Toj juokias, toj vaitoja, ė toj niekus klieda A.Baran. Visus niekus kam už akių mesti N. Niekus mąstau SD52. Tu briauzgi, blazgatiji niekùs J. Tai niekai, tai netiesa R96. Aš niekus provydavau Ns1844,4. ^ Geras mokytojas niekų nemokina KrvP(Ut). Geriau patylėt, negu niekus kalbėt PPr111. 4. ko labai nedaug, mažas kiekis, maža suma: Su niẽkais arklio dabar nenupirksi Ėr. O anglai už bekonus suvis niekus bemoka J.Avyž. Už mūsų tą karvę niekus teduoda Jnš. Visiškai niekus tesurinko Jnš. 5. niekingas, tuščias, nedoras dalykas: Povilas vieną tik kartą mažus niekus padarė, per tai pražudė visą savo gerą garbę Tat. Duod, idant pažinčia niekniekes ir niekus to pasaulio DP106. Toji karūna ... pasmerkia visas pompas, lepumus ir niekus tavus DP178. Grabą įžvilgėk, žmogau, svieto niekus mesk į šalį RD195. ◊ gyvì niẽkai menkas, visai nereikšmingas dalykas: Ką čia su gyvais niekais užsiimi, vaikeli! Grž. Gyvì niẽkai iš tokio darbo Grž. niẽkais baĩgtis (pasibaĩgti) sužlugti: Visi jų mėginimai suskaldyti streikuojančiųjų gretas ir susilpninti darbo žmonių sąjūdį baigėsi niekais sp. Šitas sumanymas niekais pasibaigė LTII448. niẽkais (į niekùs) išeĩti (nueĩti, išvir̃sti) pasidaryti blogam, prastam: Vanduo netekėdamas ir žmogus, nieko nedirbdamas, genda ir niekais išeina LTR(Vl). Tas bernas visai į niekus išvirto Vrb. Kai tik duodi vaikams valią, tai jie tuoj į niekùs išeĩna Jrb. Jei žmona jo nevaldytų, – sakydavo kaimynai, – mūsų Tomkus į niekus išeitų LzP. Jau keli arkliai nuė̃[jo] niekaĩs Plv. niẽkų kalbà KII86; N plepalai, tauškalai, nesąmonė. niẽkais léisti (nudė́ti) nekreipti dėmesio: Vieną sykį padūriau pirštą – niekais leidau, antrą sykį, – matytum, ka pirštas sutino kai poduška! Jrb. Aš tą vekselį niekais nudėjau Vv. niẽkų niẽkai; LL65 kas visiškai niekam verta: Gaidukas, kasinėdamas ant mėšlyno, ieškojo grūdo ir rado žemčiūgą; mėgino jį lestie, o kad jam išrodė niekų niekais, už tai jį numetė ir koja paspyrė Tat. niẽkais (ant niẽkų, per niẽkais) nueĩti likti be naudos, be rezultato: Dirbo, dirbo, ir viskas nuė̃jo niẽkais Jrb. Tai, kai pamisli, kiek turto niẽkais nueĩna Sdk. Bet ir čia visos pastangos niekais nuėjo rš. Bijau, kad visas mokslas nenueitų niekais J.Avyž. Jei ištartum nors vieną žodelį, visas tavo vargas niekais nueitų J.Balč. Ant niekų nuėjo visa nauda rš. Šiemet šieno daug par niekaĩs nuė̃jo Zr. niẽkais paver̃sti sužlugdyti: Jau pirmieji karo mėnesiai niekais pavertė vokiečių apskaičiavimus sp. Niekais paversim gudriųjų gudrybę brš. niẽkų pripìltas pilnas keistų sumanymų: Tas jūsų Antanas niekų pripiltas: tai jam reikia margų arklių, tai kamanų su zerkolėliu Slm. niẽkais ver̃sti nesiskaityti, niekinti: Hagar, būdama nėščia, pradeda Sarai niekais verst Ch1Moz16(turinys). niẽkų viẽtoje be prasmės, nenaudingai: Niẽkų viẽto[je] diena išeita, nė uždarbės nėra J. vė́jo niẽkai netikęs, blogas dalykas: Vė́jo niẽkai yra gerti J. vienì (pãtys) niẽkai labai lengva: Tik vienì niekaĩ in Alytų nuvažiuot Vs. Tas darbas tik vienì niẽkai Jnš. Lygiame lauke su jais kautis tai patys niekai A.Vien.
2 niẽkai (dial.) adv. Erž, niekaĩ žr. niekaip 1: Tai aš niẽkai nepasakotau Krok. Ir pas Liudą niẽkai negali baigt darbo Alv. Niekai negaliu pamiršt sa[vo] vargių dienelių Rod. Kūmule, aš niekai nepadarau Žrm. Niekai nemoka ūtaryt lietuviškai Vrnv. Senis niekaĩ neketina parduot BM235. Seselė savo brolyčio laukė per dieną bei naktį, o niẽkai nesulaukė Jrk89.
3 niekaĩ adv. žr. nieko 2: Niekaĩ gyvenas: turiu duonos ir prie duonos Rod. Avižėlės niekaĩ rodžia Rod. Piršlys gi niekaĩ atrodo, o šitas – senas Vvs.
niekai junginiai
- vieni niekai