Kas yra nusakyti? 1 nusakýti Š, NdŽ; Ser 1. tr., intr. nupasakoti, apsakyti: Ir Ona nusakė visa, ką mačiusi ir girdėjusi Vaižg. Viską nusakiáu, kaip buvo Krš. Nebeatamenu visko nusakýt kaip reikia Km. Anas pasaką gražiai nusãko Ml. Ir kaip jis visa nusako – ot kalbočius! Svn. Ans senesnis, ano paklausk, daug nusakýs Krš. Mūsų senutė nusakýdavai apie lažus LKKV164(Grz). Svietas jau buvo nusakęs, kad ligonas nė musų nebepasigynio[ja], o dėlto išgijo Šts. Nusãko kaip te buvęs Sv. Matai, anas nusakýt moka gerai: kad nusakis, tai, regis, tikrai te teip ir buvo Skdt. ^ Velnias nėr teip baisus, kaip nusãko Krd. | refl. tr., intr. NdŽ: Žmogus nusisakė visa savo bėdą nuo pradžios liki galui BsPII182. Žinai, boba: sustiko kitą tokią ir nusisãkė visa Sv. Kaip anas nusisãko, tai pas juos viso kalnai Ds. Nusisakaũ, kad dėl momos verkiu, bet ne dėl dainų Trgn. Nusisãkė eisiąs mokinties Vilniun Užp. ║ perdedant nupasakoti: Gal ir nusãko, ale ir iš tikro geras jų arklys Trgn. Tu jau per daug nusakai: nei taip buvo, nei niek Ds. Ta Jonienė kad nusãko, tai nusãko, tik tu klausyk jos! Sml. Oi nusãko senis – virsti iš juoko Dbk. Melagius buvo žmogus, bet nusakyt tai mokėdavo LTR(Dkk). ║ tr. K paskelbti. 2. tr. išreikšti, apibūdinti: Visa tai galima buvo dešimtim žodžių nusakyti rš. Petrui ėmė rodytis net įdomu, kaipgi tie žemaičiai šį ar tą dalyką nusako Vaižg. Tavo veiksmai nusako tavo vertę rš. Tam gražumui nusakyti jai trūko žodžių J.Balč. Kretingiškiuose ši mįslė – pilnas puodas mėsos, abu galu kiauru – nusako žiedą rš. Jeigu arklys buvo baltas, tai ir nusãko, koks jis buvo Pl. Baranauskas atskleidė sunkiai suvokiamus ir dar sunkiau nusakomus vidinius žmogaus ryšius su gamta rš. Koks gražumas to bernioko: čiupryna šviesi, kakta plati, nu, bet tokie dalykai nenusãkomi, reikia pačiai pamatyt Skrb. Ant jo didelės, mašinėle kirptos galvos kėpsojo sena, nenusakomos spalvos veltinė skrybėlė J.Avyž. Taip nusako, kad visi supranta Tsk. 3. tr. nurodyti, išdėstyti, paaiškinti: Paprastai liaudies pasakose veiksmo vieta nenurodoma arba nusakoma labai trumpai: „viename krašte“, „vienoje karalystėje“ rš. Stengiausi vieną kitą mažmožį tiksliau nusakyti J.Jabl. | Kaip nusakeĩ, teip ir gersiu [vaistus] Aln. Kirtis nusako kartais ir žodžio reikšmę KlbII6. Jis nusãko visa, kur kas padėta Slm. Anas man gerai nenusãkė, tai nežinau, kada pas jį nuvažiuot Ml. | Nusakomieji sakiniai dažniausiai žymi priežasties-padarinio santykius: pagrindinis dėmuo iškelia tam tikrą reiškinį, o šalutinis jį paaiškina, nusakydamas iš jo plaukiančius padarinius LKGIII836. Brūkšnį vartojame kartais ir nusakomajame sakinių sujungime dvitaškio vietoje J.Jabl. ^ Durnas durnam kelio nenusakis LTR(Rm). ║ nustatyti: Gyventojai mokėjo tam tikrus papročio nusakytuosius mokesčius rš. ║ intr. kalbėti, patarti: Tėvas teisingai nusãko, turi klausyti Krš. 4. tr. iš anksto pasakyti, numatyti: Nusakiaũ teisybę, ir stojosi taip J. Aš nusakiaũ, kad taip bus blogai, ir įvyko J. Buvo nusakę, kad pintuvės būs su trūbais, o kaip reik – nė kokių Šts. Orai pasikeitė greičiau, negu spėjo pilnatis pereiti į delčią, kaip ir buvo nusakęs šlubasis Doveikos piemuo rš. ║ atspėti: Jagu man susės šeši, tai iš akių aš kaltąjį nusakýsiu Slm. 5. intr. klaidingai nupasakoti: Sakė sakė ir nusãkė Vj. Bobos kelio neklausk: sako sako – nusãko velniai žino kur KzR. Per kitus pasakysi, tai į šoną nusakýsi Prn. 6. intr. ką bloga pasakyti: Kodėl kiekvienas ant jos tep nusãko? Gs. 7. refl. suversti kaltę kitam: Vienas ant kito nusisãkė, o kalto nerasi Tvr. Jis išdaužė langą, bet nusisãkė Trgn. 8. refl. nusistatyti, pasižadėti: Aš nusisakiaũ, kad tylėsiu ir nė žodžio nesakysiu Skr. \ sakyti; antsisakyti; apsakyti; atsakyti; dasakyti; įsakyti; išsakyti; nusakyti; pasakyti; išpasakyti; papasakyti; pripasakyti; padsakyti; persakyti; prasakyti; prisakyti; razsakyti; susakyti; užsakyti
nusakyti junginiai
- nusakyti bendrais bruožais