nuturėjimas reikšmė

Kas yra nuturėjimas? nuturė́jimas sm. (1) KŽ 1. Sut, N, I, KŽ → nuturėti 2: Nenuturė́jimas arklio! – reikėjo vadeles aplink rankas apsisukus turėt Grž. Arklio nuturė́jimas važiuojant – ne vaiko darbas NdŽ. Nenuturėjimas, nenuovaldžia SD275. 2. → nuturėti 4: Dėl nuturė́jimo savo kūno jis nevalgė mėsos NdŽ. | refl. SD195, SD286, Sut, N, AK88: Šviesai išsiplėtojus tarp žmonių, atsirado ir nusiturėjimas Vaižg. Ir buvę lietuviai jaunikaičiai garsūs savo nusiturėjimu ir skaistybe Vaižg. Nusiturėjimas nu valgymo ir gėrimo brš. Nusiturė́jimas suturi nuo keršto A.Baran. Nusiturėjimo draugystė KŽ(S.Dauk). Trumpas nusiturėjimas nupelno amžiną linksmybę M.Valanč. \ turėjimas; apturėjimas; atsiturėjimas; daturėjimas; išturėjimas; nuturėjimas; paturėjimas; priturėjimas; suturėjimas; užturėjimas