Kas yra pažandė? pažándė sf. (1) 1. N vieta po žandu: Pažandė virpėjo kaip nuo karštinės rš. Buvome dar jaunikliai su gelsvomis pažandėmis rš. 2. Sv, Ds kiaulės ar kokio kito gyvulio galvos apatinės pusės mėsa ar kaulas: Įdėk pažándės, žiūrėk, kokie geri bus kopūstai Srv. Pati gardžiausia mėsa – pažándė Sdk. Jei kurmis rausia daržus, reikia į kurmiarausį įsmeigti arklio pažandę (priet.) LTR(Srj). 3. ppr. pl. SC33, KI685 (žuvies) žiauna: Grobk už pažandės [žuvį] ir trauk laukan M.Valanč. 4. ppr. pl. R, CII12, K anat. po apatiniu žandikauliu esanti liauka (glandula submaxilaris): Jam pažándės sutinusios KI581. Arklių pažándės sutino Dkš. Pažándes man užėmė skausmai, t. y. susimetė kaip gilės, išputo, ištino J. Pažándės sopa, gal peršalau Krs. 5. duonkepės krosnies vidaus kampas priekiniame šone: Pakrapštyk, pažándėj da liko žarijų Lkm. Jau ir pažándė ištrupėjus, duonos nekepsi Lkm.
pažandė reikšmė
pažandė rašyba: pažandė receptaipažandės limfmazgiaipažandės ligakepta pažandėkiaulienos pažandėjautienos pažandėjaučio pažandėkiaulės pažandė
Kitos žodžio pažandė reikšmės: Pažandė angliškai Pažandė latviškai