prapuolimas reikšmė

Kas yra prapuolimas? prapuolìmas sm. (2), prapúolimas (1) K; Q545 1. → prapulti 1: Ji vis to paršo prapuolìmo negalia pamiršt Sb. 2. → prapulti 3: Prapuolimas pūslelių rš. 3. R5, KII178 → prapulti 4: Prapuolimas juose jausmo savo pačių garbės A1884,83. 4. → prapulti 5: O man jaunai prapuolimas, smūtnas mano gyvenimas per visą amželį (d.) Kp. 5. H, R293, K → prapulti 8: Mane tokioje menkoje blogai aprūpintoje laivelėje laukė prapuolimas rš. O aš laukiu prapuolimo, o ne savo gyvenimo BsO299. Kur jau visur rodos prapuolimas, jisai ir tenai gal padėti I. Tai mūsų karalaitis, jūsų sūnus, kuris išgelbėjo mane nuo prapuolimo LTR(Lp). Aš vėliaus ant prapuolimo paduotas ... už mano brolius CII643. Ūmai ant jų užpuls prapuolimas MT239. Turim mes atsiminti aną biblišką nusidavimą apie prapuolimą Sodomos prš. Didžios nelaimės spaudžia tėvynę, o priešas laukia jos prapuolimo Mair. ║ Javų prapuolimas N. 6. R, K bažn. pasmerkimas; amžina pražūtis: Kūnas mūsų griekais mėgsta ..., prapuolimo sau pats ieško Mž452. Berneliai ... nuog ... prapuolimo išvaduoti ir išganyti est Mž99. Ir daug iš tikrojo kelio išvedančius ir prapuolimop amžinop inbraidinančius BPII57. Visas svietas kaltas yra po akim Dievo bei vertas būtų amžino prapuolimo BPI72. O kurie prieštarauja, patys sau prapuolimą pelno GNPvR13,2. Ir platus yra kelias, kursai veda ing prapuolimą BtMt7,13. 7. R363 prakeikimas: Tegu ant tavo galvos prapuolimas krinta! Smn. ◊ ant prapuolìmo padúoti; N ištremti. \ puolimas; antpuolimas; apipuolimas; atpuolimas; įpuolimas; išpuolimas; nupuolimas; papuolimas; parpuolimas; prapuolimas; pripuolimas; supuolimas; užpuolimas