prašnekti reikšmė

Kas yra prašnekti? prašnèkti intr. 1. SchL125, Š, NdŽ, DŽ1, Jrb, Lk imti šnekėti, prabilti: Jis, ilgai tylėjęs, su vienu sykiu prašnẽko K. Jau prašnẽko po ilgo tylėjimo J. Retai kada prašneñka Plv. Kas prašnẽko, kas paleido tokią kalbą Krš. Operuojant gali viso būt: nebeprašnèkt, nieko nebepasakyt [ligonis] Skdt. Prūsai šokę su peiliais ant jo ir būtų nugalabiję, jei tik jis būtų neprašnekęs prūsiškai K.Būg. Pabudo motyna. Pakėlusi galvą, pusmirkoms žvalgydamos, prašneko Žem. Jis prašnẽko į mane vokiškai KŽ. Vilius prašnenka į ją I.Simon. ^ Kad atsikeltų, dangų paremtų, kad prašnektų, daug pasakytų, kad rankas turėtų, vagį pagautų (kelias) Snt, Šl. 2. pasakyti, pratarti: Tėvai subūgo, kad atsiminė, kad jį pažadėję velniui. Bet kaip vaikui apie tai prašnekt! MitI361(J.Šliūp). | refl. tr.: Gal iš senovės ką esam prasišnẽkusios, o taip nieko nežinau Krš. 3. pranešti: I ryto[j] nedėlė, kaip katino nebė[ra] – nėkas neprašneñka Lkv. \ šnekti; apsišnekti; įsišnekti; iššnekti; nušnekti; pašnekti; prašnekti; prišnekti; sušnekti; užšnekti