puruoti reikšmė

Kas yra puruoti? purúoti, -úoja, -ãvo, pūrúoti 1. intr. kilti rūgstant, pūstis, putoti: Jau ragaišis purúoja Pn. Obuoliai kad kepa, kad puruoja! Pc. Jau alus purúoja Pc. Geros, matyt, buvo mielės – ragaišis purúoja, iš geldos virsta Ėr. Ant stalo stovi, aukštai puruoja, tai jis išrašė mano veidelį LTR(Rm). 2. intr. skleistis, pūstis: Juo rečiau sėjau, juo tankiau dygo, o kaip gražiai puravo LTR(Ūd). Kiek šilčiau pasidarė, jau ir medžiai ima purúot Str. Tas apynėlis plačialaiškėlis, kur gražiai augo, linksmai puravo LTR(Ob). Beržo lapeliai puravo, šviesi kepurėlė švytravo (d.) Kp. 3. intr. plazdėti, pleventi: Skaros jos šilkų puruoja Sab. Ima eidamos šviluoti su plačiosioms savo kelnėms, kur nuo vėjo net puruoja Sab. ║ vilnyti: Žiū, kaip purúoja rugiai ant kalno Sv. 4. tr. daryti pasipūtusį, purinti: Gegutė plunksnas puravo, mergaitė galvą šukavo LTR(Krok). Žylaitės plunksnas pūrãvo, mergelė galvą šukavo (d.) Slnt. ^ Ruda rudeklė, pura pureklė takus takavo, kalnus puravo (skruzdėlė) LTR(Šll). 5. intr. liulėti: Čia gali drąsiai eit, kad ir purúoja, ale kojos nelenda Sv. Šlapia, slėniuos velėna purúoja Sl. 6. intr. lėtai eiti, vilktis, rėplioti: Pažiūrėk, kokis vabaliukas žeme puruoja LTsIV596. Senelis vos vos pūruoja Alv. Ne, aš negaliu lėkti, negaliu nė puruoti JV825. Pūrúoja boba privalgius Ktk. ^ Pūruoja pūrelis devyniom skūrelėm (svogūnas) LTR(Krtn). 7. intr. dykinėti: Apstaisius, pavalgius parvasar pūrãvo Ktk. \ puruoti; atpuruoti; įpuruoti; išpuruoti; nupuruoti; papuruoti; parpuruoti; pripuruoti