Kas yra alpti? al̃pti, -sta, -o 1. intr. R, K, J netekti sąmonės, leipti: Jis per dieną kelis kartus al̃pdavo Jnšk. Ašaroms burną prausi, skaudumu širdies alpsi JV266. Kažin, ar čia mirštami, ar tik alpstami nuodai? Š. Teikeis sergantį ir negalintį atlankyt, ligonį išgydyt ..., al̃pstantį atgaivint DK143. | Alpau iš juoko Skr. alpstamaĩ adv.: Ir išnyko, kas alpstamai buvo mylėtina rš. alptinaĩ adv. K, Š ligi alpimo: Berniūkštis alptinaĩ prisirūkė tabokos Š. 2. tr. labai norėti, trokšti: Vaikas al̃psta saldainių Km. Marcė Antanio alptè al̃psta Šll. Ans ant pirties yra al̃pdamas (labai mėgsta pertis) Šts. alpstamaĩ adv. labai, trokštamai: Tik vienos knygos nerado, kurią alpstamai norėjo surasti rš. ◊ al̃psta širdìs 1. apie žmogų, kuriam darosi bloga, silpna: Nuog kraujų širdis al̃psta J.Jabl. Al̃psta man širdelė nuo rūsčių žodelių Dkš. 2. apie labai ko norintį: Širdis alpsta miego Žem. \ alpti; apalpti; išalpti; nualpti; prialpti; užalpti
alpti junginiai
- alpti (iš noro)