apgalėti reikšmė

Kas yra apgalėti? apgalė́ti, àpgali (apìgali), -ė́jo tr. 1. įveikti, nugalėti: Gal pasiseks ir jai apgalėti vilkas J.Jabl. Plikąsias vietas apgali varputis, kurs sudergia dirvą rš. Mane vargšą apgalėjo ir da kupron man pridėjo Gmž. Apgalė́ti yra tai paveikti J. Daug darbo neapìgaliu Dglš. Vienas žmogus negali visų darbų apgalė́ti Jnšk. Viena neapìgali visus darbus Švnč. Netikėsi, tas mažas vaikas aną didesnį àpgali Alv. Jis su savo išminčia visus žvėris apgali LTI53. Aš ano neapgalė́siu – ans stipresnis už mani Grg. Katras katrą apgalė́sit Jnšk. Visi tiktai ant apgalimojo sustoja, už save didesnį neskriaudžia nei su liežuviu, nei su turtu Dr. | prk.: Turėjo žemes, neapgalimas bepragerti, o dėlto pragėrė Šts. Pati viena visą žemę apgalėjusi (aprėpusi, užvaldžiusi) yra, neduoda kitims dirbti Šts. | Miegas jį apgalė́jo KII249. Ot prakiuro lyti, kad ir pelkė kalną apgalėjo Krtn. | refl. intr., tr.: Mergės neapsìgali (neapsigina) su vaikiais Plng. Neapsìgaliu nuo musių Ds. Ji viena neapsìgali (per daug ruošos turi) Lš. Nežinau, ar šiandien apsigalė́siu darbus Krok. Jis būtinai turi mokytis apsigalėti, atsižadėti rš. 2. žr. pagalėti 1: Aš jau neapìgaliu eiti (dirbti) Ad. Aš dar àpgaliu dirbti Lp. Mūs motka ne teip labai sena, tik nieko neàpgali Vs. | refl.: Teta kaip tik išvirti apsìgali Al. Kad apsigalė́tau, tai cielą rąstą parneštau Kb. \ galėti; apgalėti; įgalėti; išgalėti; nugalėti; pagalėti; pergalėti; pragalėti; prigalėti; sugalėti; užgalėti

apgalėti sinonimai