apginti reikšmė

Kas yra apginti? 1 apgiñti, àpgena, àpginė tr. 1. J aplenkti. 2. į kurią nors vietą daugelį gvvulių privaryti: Ganyklą avimis apgiñti, avis ant ganyklos varyti, giñti KI229. Apginė karvėms visus mano padaržius ir nuganė Šts. 3. išginti gyvulius anksčiau už kitą: Tu anksti atsikėlei, kad mane apginei Jž. 4. refl. pasilakstyti, pasivaikyti: Mūsų telyčia jau apsìginė – vasarą turės vesti Vn. Yr jau apsiginusi karvikė, bet turės dar neveikiai Skdv. \ ginti; antginti; apginti; atginti; daginti; įginti; išginti; nuginti; paginti; parginti; perginti; praginti; priginti; suginti; užginti
2 apgìnti, àpgina, apgýnė tr. 1. išsaugoti, atremti puolimą: Klesti žemė, kurią mūsų rankos apgynė rš. Apgynė tėvynę nuo interventų sp. Apìgina Slm. | Aš apgýniau aną nuo vilko J. Papievis, nušokęs nuo prieklėčio, apgynė Puodžiūną nuo šuns A.Vien. | Apginti sodą nuo kenkėjų rš. Tu būsi žmogui apgynęs jo gyvenimą PP70. Mus apgink Mž237. Idant apgintų̃ gyvatą savą DP4. | refl.: Kad ne katinas, neapsigìntum žiurkėm Dglš. Mikrobas privalo sugebėti nugalėti organizmo apsiginamąsias jėgas rš. | prk.: Nežinom mes ..., nei kaip nuo jos darbštumo apsiginti P.Cvir. 2. įrodyti nekaltumą: Advokatas gerai gynė ir apgynė – nenuteisė rš. 3. apsaugoti: Tautos apgins taiką visame pasaulyje sp. | refl.: Ar dar apsìgini nuo šalčio? Kt. | prk.: Tamošienė mėgino dar naminiais vaistais apsiginti (išsigydyti) LzP. \ ginti; apginti; atginti; išginti; nuginti; paginti; perginti; priginti; suginti; užginti

apginti sinonimai