apipenėti reikšmė

Kas yra apipenėti? apipenė́ti, apìpeni, -ė́jo tr. 1. SD373, [K], J, Brs, Ds užduoti kokio netinkamo maisto, pašaro, apnuodyti; susarginti peršeriant: Reikė neapipenė́t, tai būt vaikas nenumiręs Ob. Kai gerai ėda, lengva apipenė́t Švnč. Tuos paršus apipenėjo sušalusiom bulbėm, i nudvėsė Jnš. Ar drignėms tave apipenė́jo, kad toks pasiutęs! Kltn. Davė – kap ridikais apipenėjo: kur palietė, ten skaudėjo KrvP(Srj). Gulėjo kniūpsčia ant grindų ... lyg girta ar kuo apipenėta Vaižg. [Mergaitė] afieromis pahoniškomis buvo apipenėta DP140. | refl.: Gyvuliai apsipenėdavo ir dvėsdavo nuo sudygusių ir supelėjusių grūdų Ant. ║ duoti tam tikram atvejui pritaikyto maisto: Appenė́k kiaulę šermukšniais, bus rami Mrc. 2. Prn šiek tiek atšerti, riebesnį padaryti: Apipenė́ti jautį, t. y. pariebinti J. Jau ir mūsų meitėliai šiek tiek apipenė́ti Skr. Appenė́jo meitėlį Dv. Reikės jautį apipenė́ti, o paskum parduoti Kair. Pirkau apipenė́tą kiaulę Prn. Šiek tiek apipenė́jau paršelius ir pardaviau Brs. Ieškojo apipenė́tą paršiuką pirkti – norėjo meisos turėti Krš. | refl.: Kiaulė gerai apsipenė́jo Šts. Ta viena žąsis taip apsipenė́jusi KlvrŽ. 3. visus pašerti, apliuobti: Žiūrai, gyvuliai ka appenė́jus Vlk. Vištas apipenỹ (palesink), kiaules apipenỹ (apliuobk) Aps. | refl.: Apspenė́jai, pamelžei ir eik laukan prie darbo Plš. \ penėti; apipenėti; atpenėti; įpenėti; išpenėti; nupenėti; papenėti; perpenėti; prapenėti; pripenėti; razpenėti; supenėti; užpenėti

apipenėti sinonimai