Kas yra apkalbėti? apkalbė́ti, àpkalba (apìkalba), -ė́jo 1. tr., intr. apsakyti, aptarti: Negaliu apkalbė́t, kiek bus tolumo Pb. | Ir vasarą, sunkiomis darbo dienomis, surandamas laikas šnektelti, apkalbėti visokius reikalus rš. Susirinkime draugijos reikalai apkalbėti rš. 2. tr. apveikti kalboje: Tu, ir norėk, jo neapkalbėsi Trgn. 3. refl. užsikalbėti: Apsikalbėjo ir neišgirdo perkūno Šts. 4. tr., intr. ką nors bloga apie kitą pasakyti, apšmeižti: Visi mane kalba, visi apikalba BM463. Apkalba žmoneliai neteisioms kalbelėms JV402. Ant slenksčio nesėdėk, žmonės apkalbės Dglš. Apkalbėti mokam, tik mes patys ne kitoki esam Ds. Neapkalbė́k žmogų neteisingai J. Ui ir apkalbėjo sviets neteisiais žodeliais KlpD3. Einu per kiemą, girdžiu per sieną: apkalb mudu žmonelės RD17. Kaip gegutė kukavau žmonužių apkalbama JV316. O ką aš eisiu į jaunimėlį žmonelių apkalbama, po kojužių minama d. O ar jūs kalbat, ar jūs vainojat, tą pačią vesiu apkalbamąją JV434. O kaip aš grįšiu nekenčiamoji, visų žmonelių apkalbamoji? JV1068. Neapkalbėdami artimo, nei bylodami netiesos VoK27. Viršutinį neapkalbamą gyvenimą veisdami (= vesdami) BPII56. ^ Pirtis jaują apikalba (apie kitus blogai kalba, o pats negeresnis) J.Jabl. | refl. tr., intr.: Draudžia, kad žmonės neapsikalbėtų Pl. Apsikalbėkit kojas, rankeles, ne mane siratėlę Stč. 5. tr. būrimu gydyti, užkalbėti: Man rožę apkalbė́jo On. \ kalbėti; apkalbėti; atkalbėti; dakalbėti; įkalbėti; iškalbėti; nukalbėti; pakalbėti; parkalbėti; perkalbėti; prakalbėti; prikalbėti; razsiskalbėti; sukalbėti; užkalbėti
apkalbėti junginiai
- mėgstantis apkalbėti