apkamšyti reikšmė

Kas yra apkamšyti? apkamšýti iter. apkimšti. 1. K apmurdyti: Žiemai reikia langus apkamšyti, kad šaltis nelįstų į vidų rš. Apkamšýk visus langus ir sienas pakulomis, kad nepūstum vėjis stubon J. | Čia pagalvį pataisys, paklode apkamšys P.Cvir. Apkamšyk man kojas rš. Aš tave apkamšýsiu kaldra, kad ir plyšelio niekur neliks Trgn. Gulk, aš tave apkamšysiu, kad nesušaltum Ds. | Apkamšė jį valgymais ir išleidė į kelionę BsPII75. | refl. intr., tr.: Kiekviena [boba], savo preke apsikamšiusi, kaip višta pereklė kiūtojo ratų gale Žem. Tėvas negalavo apsikamšęs ant pečiaus rš. Apsikam̃šė patalą Dkš. Be mano pagalbos gerai neapsikamšai Ds. Apsikam̃šo eidamas, rodos, ka žiemos speigas būtų Vvr. | Išėjo apsikamšęs buteliais (kišenius butelių prisikišęs) Žem. 2. refl. tr. prk. apsimokėti (skolas): Skolas jau buvom apsikam̃šę Sdb. 3. SD204 apkaišioti: Jau visą vežimą apkamšiau (apkaišiojau šakomis, kad šienas nebyrėtų) Ktk. Kelias apkamšytas (apsodintas) medeliais TDrIV209(Prng). | refl. tr.: Bernai kadugio šakutėmis apsikamšę kepures rš. 4. apkumščiuoti, apstumdyti: Jį ten stipriai apkamšė Skr. | refl.: Kad ir apsikam̃šė, ale didelių muštynių nebuvo Vdžg. 5. apgrūsti: Tai buvo jėčiukai (bulvės) išvirti, cibulių, druskos įdėta, truputį apkamšýta, ir valgydavo su rūgusiu pienu Vlkš. ◊ šìrdį apkam̃šęs prisivertęs: Srėbk širdį apkamšęs (kai neskanu) Šts. \ kamšyti; apkamšyti; atkamšyti; įkamšyti; iškamšyti; nukamšyti; pakamšyti; perkamšyti; prasikamšyti; prikamšyti; sukamšyti; užkamšyti

apkamšyti sinonimai