apkibti reikšmė

Kas yra apkibti? apkìbti 1. intr., tr. aplipti, prisikabinti iš visų pusių: Par arimus einant, labai kojos apkim̃ba Šll. Nedėk kepurę į lovą – pūkais apkìbs Up. Radęs krūvą sausų lapų, ridinėjas juose patol, pakol visas apkimba Blv. Atsikėlė paršas iš migio, visas apkìbęs šiaudagaliais J.Jabl. Obelių šakos paramstytos raudonavo, geltonavo nuo apkibusių obuolių Žem. Pamatė gražią aukštą obelį, obulais apkibusią IM1860,46. Medžių šakas apkimba sniegas rš. Išorinės sienos buvo apkibusios baltomis šerkšno samanomis rš. | refl.: Apsikimba rankos, ir pirštai nebebijo usnų, bulves kasant Varn. 2. tr., intr. apstoti, apspisti ką nors: Vaikai apkìbo parvažiavusį iš miesto tėvą Š. Apkibo kaip musės medų Jnš. Mokiniai kibte apkibo laikraštį rš. Apkibo visos muno naujį sijoną čiupinėti Šts. Šit moteriškė, apkibusi iš visų pusių mažais vaikais rš. 3. intr. supulti, sukibti: Apkibo talka ir suvežė visus javus iš lauko LTR. 4. tr. apkabinti: Ir Žemaitės pirštai, sugrubę nuo sunkių darbų, apkibo plunksną sp. Apkibau ponią (apkabinau kojas) ir išprašiau Rt. Ponas apkibo ąžuolą, ans šast ir užmetė virvę, pririšo tą poną prie ąžuolo S.Dauk. Jaunikis apkibo marčios gražųjį pavidalį prš. | refl. tr.: Kadangi varpstis drauge į vandenį įmestas tapė, moteriškė, jį apsikibusi, pradėjo pagalbos šaukti LC1887,32. Apsikibęs mano rankas pakinkavo, parodė kūlimo natą, ir kūliau nu devynerių metų su spragilu Ggr. \ kibti; antkibti; apkibti; atkibti; įkibti; nukibti; pakibti; prikibti; sukibti; užkibti

apkibti sinonimai