apniūkti reikšmė

Kas yra apniūkti? 1 apniū̃kti, -ia, àpniūkė tr. 1. N, KI217 apibarti, aprėkti: Apniūkė jis vaikus B. Aš apniūkiau aną, t. y. tylomis apibariau J. 2. apkalbėti: Be reikalo jį àpniūkė, nei teip buvo, nei ką Trgn. \ niūkti; apniūkti; atniūkti; įniūkti; išniūkti; nuniūkti; paniūkti; parniūkti; praniūkti; priniūkti; razniūkti; suniūkti; užniūkti
2 apniū̃kti intr. 1. NdŽ apsitraukti debesimis, apniukti: Dangus apniūkęs – gali sulyti šieną Kš. Oras apniūkęs, šalta Ėr. Išeina saulė, paskui vėl apniū̃ksta Ėr. Dangus dažniausiai tamsiai apniūkęs BM415. Rudenį vis dienos apniū̃kę Trgn. Žalsvai apniūkę Nemuno krantai S.Nėr. Jau nuo pat ryto apniūko, ale da vis nelyja Ut. Apniūkę, pradės snigt, ar ką Skdt. 2. paniurti, apsiblausti: O tu gi, bobučiut!.. Ko apniūkus? rš. Inžinierius Geniulis kažkodėl prarado linksmumą, ėjo apniūkęs J.Dov. Tu moj nesveikas, kad sėdi apniūkęs Arm. 3. aptemti, prarasti aiškų regėjimą (apie akį): Viena akis visai apniūkusi Kp. Ant senatvės kožno apniūksta akys Ds. \ niūkti; apniūkti; priniūkti; suniūkti

apniūkti sinonimai