Kas yra apranga? aprangà sf. (3b) 1. apsivilkimas, drabužiai: Menka jo aprangà Asv. Kur dėt visa aprangà (einant Žižmõn)? Arm. Vaikas neturi geros aprangõs, kam leidai tokiam šalty! Rdm. Reiks šiokią tokią ãprangą siūdintis – vestuvės žada būti Lkš. Reikia ir aprangõs, ir apavos Kp. Reiktų mergelei aprangėlė pirkt Asv. 2. apytaisas, amunicija (kareivio diržas, kuprinė, duonmaišis, katiliukas, šovininės, šalmas, durtuvas): Būrio vadai, skyrininkai baigė tikrinti karių aprangą, ginklus rš. Dalys su visa apranga vyksta į susirinkimo vietą rš. 3. NdŽ pakinktai.
apranga junginiai
- kosmonauto apranga, sportinė apranga