Kas yra aprašyti? aprašýti tr.; Sut 1. H161, R, N, Š raštu pavaizduoti, nupasakoti: Aprašýk tą nusidavimą K. Žmogų aprašant, reikia su žmogumi gyventi, juoktis, kentėti P.Cvir. Nu ka teip bjauriai buvo aprašýtas, jug reikėjo gražiai aprašýti Als. Miokardo infarktas pirmą kartą buvo aprašytas XIX amžiaus pabaigoje rš. Plačiau ir geriau tas kalbos paminklas bus aprašytas, jei jis bus kada antrą kartą išleistas ir pasidarys prieinamas mokslo žmonėms KlbIII242 (J.Balč). Jau toj knygoj visa teip aprãšo Km. O kai visai nėra lietuviško atitikmens, originalo žodis išverčiamas aprašomuoju būdu rš. Aprašydamas užliecavoja MP65. | refl.: Prieg tam apsirašo toj knygoj dar kiti griekai Ch4Moz(įžanga). 2. siunčiamu laišku papasakoti: Aprašiaũ visas savo bėdas Krs. Turu kada, aprašáu visas naujynas Krš. | refl.: Aple vaikius apsirãšo viena kitai Krš. 3. aplinkui ar ištisai prirašyti: Tos toblyčios buvo apirašytos iš abiejų šalių savo, apirašytos buvo iš vienos ir iš kitos šalies Ch2Moz32,15. 4. pažymėti, pavaizduoti, užfiksuoti: Tas velnias visas išlindo, ir jis visą gražiai aprašė, nupiešė taip, kaip gyvą velnią BsPIV51. 5. Grv, Sdk sudaryti dokumentą, ką paskiriant, paimant: Jis savo turtą aprašė sūnui J.Jabl. Senis Kindys aprašė užkuriui visą savo ūkį ir pats nutarė „ilsėtis“ V.Krėv. Jai dėdė namus aprãšė Ktk. Viena jau aprãšė svetimam sa[vo] pirkią Pls. Lig smerčiai gyven', ale neaprãšai [pirkios] niekam Pst. Namai seniai vaikam aprašýti Klt. Karaliu labai patiko tas jaunikaitis, jis aprašė jam savo dvarą LTR(Smn). | refl. tr., intr.: Buvom pas notarą apsirašyt Smn. Tėvas apsirãšė iš vaikų karšybos Š. Urbonas su velniu ant trisdešimties metų apsirašė LTR(Šlv). Atejus Jogailai į Vilnių, sandarą su anuo padarė ir apsirašė, jog, jei Vytautas mirs bevaikiu, visa Lietuva teksai [i](teks)
aprašyti junginiai
- nuodugniai parengti/aprašyti