aprėpti reikšmė

Kas yra aprėpti? 1 aprė́pti tr. DŽ1, Vl, Šmk, Jn, aprė̃pti, -ia, àprėpė 1. Kos51 užgrobti, užimti, suimti, suglemžti: Rėpte aprėpė jis visus jo daiktus, turtus, t. y. apžiaubė J. Dabar močeka viską àprėpė Brt. Nori visą gerybę aprė́pti – kai numirsi, viskas paliks Brs. Ot amrija – norėjo visų žmonių turtus aprė́pti Lnkv. Jis vienas viską nori aprė̃pti Lš. 2. M, Š, DŽ apglėbti, apkabinti, apkėsti: Tokį glėbį šieno ema, kad paskui neaprėpia – ir drabsto Žvr. Anas mergą aprėpia kaip meška avilį Ds. Kam tiek daug kiaušinių vištai padėjai – vis tiek neaprė̃ps (neaptūps) Lp. 3. Š, DŽ, Šmk, Bsg pajėgti nudirbti, padaryti, atlikti: Darbų aprėpti negali, taip daug yra vasarą J. Visas tas darbas vienam žmogui buvo, žinoma, neaprėpiamas J.Jabl. Meisterienės amžius ne tas, kad viską aprėptų P.Cvir. Tiek daug užsiėmei padaryt, bene tu aprė̃psi Ig. Ką jį prašysi talkon, kad jis savo darbų nespėja aprėpti Tr. Neprisižadėk per daug talkinėti, paskui neaprė̃psi visur Dkš. Darbo daugybė, nė aprėpti negali Grv. Vos aprėpiau viską ligi vakaro Lkš. Vienas visko neaprė́psi Ms. Aš neaprėpiù visų darbų Vv. Ligi viską aprėpiau, tai net kojas paskaudėjo Lbv. Argi jis aprė̃ps tiek lauko? Lp. Toli aprė́pėm grot (apie muzikos kapelą), lig Jurbarko Jd. Ar tas eigulys gali valioti visą girią aprė̃pti, kur kas daros Skr. 4. DK137, Sut, VoL68 protu suvokti, pažinti, įsisąmoninti: Norint įgauti bendros orientacijos mokslo dalyke, reik stengtis visų pirma aprėpti jis visas iš platesnės perspektyvos rš. Žmoguje yra dalykų, kurių giliausias protas neaprėpia B.Sruog. Kaip prigimtis gali aprėpti tokią niekšybę! J.Gruš. Ko netikusia savo nuomonia ir paika aprė•pt negali, tam tikėt nenori DP255. Nei širdis žmogaus aprė•pt galėjo [to džiaugsmo] DP214. Noprėpiamą garbę gal dūma žmonių aprėpt DP624. Neaprėpamas norėjo būt aprėpiamu DP47. Kaip neapimami aba neaprėpiami yra sūdai jo SPI94. neaprėptinai adv. SD179. 5. [i]akimis, žvilgsniu apmatyti, apžvelgti:

aprėpti sinonimai