aprieti reikšmė

Kas yra aprieti? 1 apríeti, -ja (àpreja), -jo tr. 1. N, K, Sut, Š, DŽ1 apkandžioti puolant, pjaunant (ppr. apie pasiutusį šunį, vilką): Šuva nor apríeti J. Jei šuo àpreja, gali galą gauti Vn. Susiedo [pasiutęs] šuo išbėgo į laukus, kad tik neapríetų ko Srv. Tas šuva gali būt pasiutęs, saugokis, kad neapríet Krs. Reikėjo užmušti apríetą šunį Vvr. Padūkęs šuva apríejo arklį Rk. Jį mažą pasiutęs šuva apríejo Vlkv. Ar kas tau (tave) aprė́jo, ar kas yra? Sdk. Vakar jį šuva apríejo, bijo, kad nepasiustų, išvežė ant daktarą Vad. Atsitenka, kad pasiutęs šuva ir žmogų apìreja Ds. Mūso kiaulę šunys apríejo Kal. Sunkume nevalia žiūrėt, kai nuomaris meta – vaikai bus aprieti Rš. Apriejus pasiutusiam šuniui, reikia suvalgyti „majauką“ (karkvabalį) LTR(Srj). Česnakas su druska – vaistas nuo pasiutimo, kada šuo tik ką aprieja LTR(Ant). Jei šuo apriẽs pasiutęs, nebus bėdos Jrk116. | prk.: Apríetos (pakerėtos) ir vištos – negal nu durių atmušti Vkš. ^ Tiktai juokės susirietę, kai tie mušės kaip aprieti Gmž. A tave velnias apríejo?! Vdžg. Bijok apríeto šunies ir pikto žmogaus Sd. 2. apšnekėti, išplūsti, apibarti: Tu mane niekad nepraleidi neapríejus Brt. Ta merga, bestija, kožną žmogų àpreja su liežuviu dėl menko nieko Dr. Biednas žmogus nuo visų apríetas, nukaltintas Prng. Gavo apríeti visus, nučiuvo Krš. Ir neteisum liežuviu mane apiriejo PK86. ^ Su piemeniu neprasidėk: apríes ar aptries Šts. | refl.: Apsireja i su pirmininku Vvr. Apsirejam vedvi kaip kumet Rdn. \ rieti; aprieti; atrieti; įrieti; išrieti; nurieti; parieti; persirieti; prasirieti; pririeti; surieti; užrieti
2 apríeti tr. apkrauti krosnį malkomis: Jūs, vaikai, apriekit krosnį malkoms, bene pradžiūs Slnt. Padėkitav pečių apríeti Kal. \ rieti; aprieti; įrieti; nurieti; pririeti; surieti

aprieti sinonimai