aprimti reikšmė

Kas yra aprimti? 1 aprìmti intr. DŽ1 1. K, Sut, J, Š truputį ramiau, santūriau laikytis, menkiau veikti, mažiau judėti: Visi zekiai kad aprìmo! Slm. Aprimo žvirbliai, šarkos, vištos J.Jabl. Vis norėjo išbėgti miestan, dabar aprìmo Krs. | Nu paskun, kai mūsiejai nieko nedarė, teip ir vėl viskas aprìmo LKT166(Ktč). | refl. K, M, Š: Galvijai lėkę lėkę, zylioję zylioję apsirimo ant pavakarį padirvy J.Jabl(Kp). Tu vėl apsirimsi ir gerą ūmą gausi prš. 2. mažiau nerimauti, nebe taip jaudintis: Ir Eglė aprìmo, palinksmėjo, galiausiai visai užmiršo savo tėviškę ps. Jis rado ligonį kiek aprimusį ir su sąmone I.Simon. ║ pasidaryti ne tokiam dirgliam: Praeina, nervai aprìmsta, kaip tik mokykla – ir vėl sukyla Lel. 3. kiek susilpnėti, apmažti, pritilti: Vėjas aprimo, ir marias uždengė rūkas rš. Jau visur aprìmo, ramus vakarėlis (d.) Ndz. 4. priprasti, įsibūti: Jis tę aprìms, ar rimsti tu ant vietos? J. | refl. N: Kai apsirìmsi kiek, gal tada vė[l] gyvensi Rd. 5. LL117 apšilti: Kad aprìmo oras an pavakarį, nors neik vidun Ds. Innešu žarijų, tai kamara aprìmus, šilta Trgn. Nebevarstyk durų, maž gryčia ben kiek aprim̃s Sdk. Atnešk viedrą [v]andenio – aprim̃s kiek pečiuj Mlt. Vasarą nereikia daug šildyt pirtes: aprim̃s kiek vanduo, ir gana Vdš. Vanduo da tik aprìmęs, da nekarštas Brb. \ rimti; aprimti; įsirimti; nurimti; parimti; surimti; užrimti

aprimti sinonimai