apsunkti reikšmė

Kas yra apsunkti? 1 apsuñkti, -ia (àpsunkia), àpsunkė tr. 1. kiek nuspausti, spaudžiant nuvarvinti skystį: Àpsunkiau [sutarkuotas] bulbes i palikau – rankoms neįgaliu Krš. 2. kiek nupilti, nulieti skysčio nuo ko: Tik apìsunkė bulvas, tuoj ir atanešė ant stalo Ds. 3. refl. nutekėti, susigerti: Tegul vanduo kiek apsisuñks, tegu dirva apsausės Pg. \ sunkti; apsunkti; atsunkti; įsunkti; išsunkti; nusunkti; pasunkti; persunkti; prasunkti; prisunkti; susunkti; užsunkti
2 apsuñkti intr. Š, Rtr, NdŽ, DŽ1 1. N, KŽ pasidaryti sunkiam, sunkesniam, padidėti svoriui: Dainius, rodos, visu kūnu jaučia, kaip apsunksta kombainas nuo grūdų naštos V.Bub. Gelsvi žiemkenčių laukai, apsunkę nuo brandinamo vaisiaus, tingiai snūduriavo alsioje saulės atokaitoje J.Avyž. Kelios apsunkusios bitės dusliai byzgė, besirengdamos baigti dienos darbą A.Vencl. ║ pasidaryti sunku, pajusti svorio sunkumą: In galo nešant i apsuñko Dglš. Ne kiek to nešimo, ale par tiek kelio apsuñko Sdb. Ana mane neša an savų rankelių, tai jai neapsunksta TDrIV172(Rod). | prk.: Abiedviem apsunko nepakeliama [šeimyninio gyvenimo] našta, o pamesti negalėjome, nebe vieni jau buvome LzP. ║ užgulti, prislėgti: Neteisybės kaip našta sunki apsunko ant manęs SPI51. 2. NdŽ pavargti, pailsti: Jojo dvi paras, apsuñko, sustojo, arklius paleidė pasganyt Ds. Aš šiandiej labai apsuñkus, tik rūpi eit gultų Užp. Dirbi dirbi ir apsunksti bedirbdamas Km. Tik pusdienį paganė, i tai apsuñko Dglš. Rytais galva apsuñkusi A.Baran. Nutirpo mano rankelės, apsunko mano galvelė LTR(Dkk). Blakstienai vaikui apsunko, akys ėmė merktis Mš. Kojos staiga apsunko, nuovargio pakirstos rš. Laukiu, kada tu ateisi pas mane apsunkusia širdimi rš. Eikit šę manęsp visi, kurie nuilsot ir apsunkot, o ašjan duosiu jums atilsį Ch1Mt11,28. Bet rankos Maiziešiaus apsunko Ch2Moz17,12. Atrado vėl juos miegančius, nes akys jų buvo apsunkusios SE250. 3. SD207, Sut, N, L118, KŽ pasidaryti nerangiam, sutingusiam, apsnūdusiam: Apsuñko jis jau ir tenajos ant darbo J. Apsunkaũ – gult teip ir traukia Ktk. Šilumoj besėdėdamas apsunkaũ Svn. Dieną kap atsiguli, tai tik apsunksti žmogus Pv. Lyg apsuñkęs žmogus rudens oru Db. Apsuñko, kai tris naktis nemiegojęs Švnč. Neesu tad apsunkęs ir savo triobelės krosnį per daug pamėgęs Vaižg. Veizdėkite tieg, idant širdys jūsų neapsunktų apsirijimu ir girtybe SPI304. | refl.: Apsisunksiù ir tingėsiu keltis Aln. 4. būti varginamam, spaudžiamam: Prasčiokėliai skundės tarp savęs, kaip didžiai yra dabar apsunkę mokesniais, jog išsimokėt nebgal Rp. 5. impers. pasidaryti sunku kvėpuoti: Kas čia man teip apsuñko an krūtinės Pnm. 6. pasidaryti slegiančiam, tvankiam (apie orą): Oras apsuñkęs, kaip prieš lietų Ukm. ◊ širdìs apsuñko pakilo pyktis, rūstybė: Ir apsunko širdis faraono teip, jog šį kartą nepaleidė žmonijos Ba2Moz8,32. \ sunkti; apsunkti; įsunkti; nusunkti; pasunkti; prasunkti; prisunkti