apsvilti reikšmė

Kas yra apsvilti? apsvìlti, apsvỹla (apsvil̃na Rdn), -o (àpsvilė) Š 1. tr., intr. N, Sut, K, L, Rtr, LVI129, KŽ kiek apdegti: Kūtė sūdegė, trobos sienos àpsvilė Rdn. Apsvìlę namai NdŽ. Jojo plaukai apsvìlo J. Apsvilo ūsus, pypkę bedegdamas rš. Par tą jūsų gaisrą dar ir man prisėjo kiek apsvìlt Krs. Barzda apsvìlo – kitiem juokas Žln. Ta (bažnyčia) nu perkūnijos uždegta būtinai apsvilė M.Valanč. Jų plaukai neapsvilę ... buvo BBDan3,27. Pats tikras apsvilęs ir apdegęs velinas iž pačios peklos SPI288. ^ Teksi Dievui apsvilęs S.Dauk, VP46, M. Teksi Dievui apsvilęs i apskutinėtas LTR(Vdk). Apsvilo kaip vagis pirštus svetimam kišeniuje KrvP(Drsk). 2. intr. kepant apskrusti: Biškį kad apsvìlo [kepama mėsa], ir gerai Rdn. Apsvìlo blynai, apdegė nedaug Šlčn. Apsvìlo iš pakraščių katilo Ktk. 3. intr. patamsėti, nuruduoti (nuo saulės): Apsvìlę [iš Palangos] parvažiavo, šauka perštą̃ pečiai Krš. Dabar prisisaugo, kad sąnariai ant saulės neapsvil̃t Ps. 4. intr. apdžiūti: Po tam regėjo septynias plonas ir apsvilusias (paraštėje padžiūvusias) varpas išdygstančias BB1Moz41,6. ◊ apsvìlusioji kačérga apsileidėlis: Ką anas pažįsta, ką anas žino, itas apsvìlusioj kačérga Arm. kaĩp apsvìlęs labai, visiškai (nenori, kratosi): Kai sužino, kad pusinė (pusės valako) mergaitė, tai krato nagus kaĩp apsvìlęs Pnd. sparnùs apsvìlti nukentėti, nusivilti: Ne kartą mokyti, sparnus apsvilę, mes neskubame išvadų daryt rš. \ svilti; apsvilti; atsvilti; įsvilti; išsvilti; nusvilti; pasvilti; piesvilti; prasvilti; prisvilti; susvilti; užsvilti

apsvilti sinonimai