Kas yra aptaškyti? 1 aptaškýti tr. K, Rtr, Š, NdŽ, DŽ1 1. R66, MŽ88, Sut, N, RtŽ, L, LL116, KŽ, Azr, Grž, Trk iter. aptėkšti: Su šlėktuvu arba taškytuvu aptãškė jis tiškais J. Neik tęjauka – aptaškìs LzŽ. Važiavo mašina pro šalį ir aptãškė drabužius Vkš. Man visą kad aptãškė – ir ranką, ir suknelę Pnd. Smetoną išvertė, puodelį sudaužė, muni patį aptãškė! LKT110(Lkv). Visas vežimas buvo aptaškýtas purvais Gr. Traktoriai apvažiavo, aptãškė [amoniakiniu vandenimi] – kas augs! Krš. Kai rėkia, būdavo, seilėm aptãško Kvr. Net buvęs mūras aptaškýtas krauju nuo baudžiaunykų mušimo LKT302(Sv). Silkes aliejum aptãškė ir valgo Šmn. | refl. tr., intr. K, Š, Jrb: Mano atlagai apsitãškę, net bjauru Mžš. Vandens pilną viedrą benešdama, padelkas apsitaškiáu Vkš. Parėjo maknotas, visas apsitãškęs purvais Ėr. Jis seilėmis apsitaškė A.Baran. Tokiam, žalty, dėjai į mutlaižę, ka apsìtaškytų [kraujais]! End. Apsitãškius, ką kaime DrskŽ. ║ SD114 aplink taškyti, apipurkšti. ║ prastai išdažyti: Mūrino sieną, dažė – tik aptãškė DrskŽ. 2. apibarstyti: Šaudė iš toli – tik suodžiu aptãško Švnč. Visą rugių lauką septyniais pūrais aptãškė (apsėjo) Rm. 3. taškais nusėti, nudėmėti: Bizdėlės aptãškė kojas Švnč. 4. Š šnek. apmušti, apipliekti: Su botagu aptãškė raitas – i visa bausmė [už javų išganymą] Pš. 5. šnek. apdaužyti, aptrupinti: Londono mieste vokiečių bombomis aptaškyti pastatai rš. 6. refl. šnek. didumą nudirbti: Noriu dar apstaškýt su darbais Drsk. ◊ purvaĩs aptaškýti apkalbėti: Lig smerčio nedovenosu anai, kam be reikalo muni purvaĩs aptãškė Vkš. \ taškyti; aptaškyti; atitaškyti; įtaškyti; ištaškyti; nutaškyti; pataškyti; partaškyti; prataškyti; pritaškyti; raztaškyti; sutaškyti; užtaškyti
aptaškyti junginiai
- (už)dengti, aptaškyti, paslėpti