Kas yra apuokas? 1 apúokas sm. (1) 1. SD72, 311, K zool. toks pelėdų šeimos paukštis: Didysis apuokas (Bubo bubo) T.Ivan. Mažasis apuokas, arba ausytoji pelėda (Asio otus) T.Ivan. Apúokai vakarais rėka Rmč. Apúokas daba[r] vis šauka Rmč. Apúokas dejuoja BsMtI126. Apúokas ratuokas še šoka, te šoka NS1412. Vaitoja apúokas JD219. Rūsti apuokai, irose rūmų ūbdamys, gandina vargstantį keleivį S.Dauk. Ir atlėkė apuokė̃lis, mažas didgalvėlis KlvD195. ^ Ko viauksi kap apuokas? Plv. Ko dejuoji kap apuokas už kamino? Dkš. Pasišiaušęs, papuręs kaip apúokas, kurs vaito[ja] kaip žmogus J. Mergaitė susivėlus kap apúokas Vlkv. Dairosi lyg apúokas girioj Sn. Žiūri kap apúokas į savo vaiką Plv. Akys kaip apuoko KrvP(Gdr). Aš esmi kaip apuokėlis išpūstytuose miestuose B. 2. prk. pusgalvis, žioplys, kvailys: Sužiūrėsi, ką kalba tas apúokas! Rm. Ar galima susišnekėt su tokiu apúoku? Skr. Ką tu klausai to apúoko! Dglš. ^ Aš turėjau juoko iš to apuoko An. 3. prk. menk. galva: Kai gausi par apúoką, tai nesivaipysi! Skr. Užnešiau (sudaviau) par apúoką Skr. 4. aklys (vabzdys): Apúokai labai kanda arklius Sml. 5. višta su apžėlusiais žandais: Šitų apúokų daugiau nepasiliksiu Rdm. 6. Pšl toks grybas. ◊ liū́no apúokas žioplys, kvailys: Jau pats tas liū́no apúokas – ir jis dar šneka! Nmn.
2 apuokas sm. apačios plaukai, pavilnė, puokas: Plaukų apačio[je] yr pavilnė, arba apuokas Ggr. Gero arklio nerasi apuoko Ggr.
apuokas junginiai
- didysis apuokas, mažasis apuokas
- Didysis apuokas, Mažasis apuokas