apvalyti reikšmė

Kas yra apvalyti? 1 apvalýti tr. Š, Rtr, DŽ1; Sut, M, L, L102, ŠT19 1. padaryti švaresnį, aptvarkyti: Apvalaũ vaiką K. Apvalýti takelį NdŽ. Apvalýti kambarius KŽ. Tamsta apvaléi [namus] – švariau Krš. Reik eiti darbą dirbti, pareisi – tiktai biškį pašersi, apvalýsi [vaiką] Tl. Parvažiuoja, tai visada apvãlo langus Pv. Apvãlė, padarė tvarką Lg. Reik tą ligonį apvalýti, reik pasitaisyti Lk. Didesniuose miestuose ir ypačiai vaistinyčiose (spitolėse) daugiausiai apserga tie, kurie tur prižiūrėti ligonius ir juos apvalyti A1883,113. Kasdien … apvalydavau spaustuvę, užkurdavau (žiemą) krosnis LKXII372. Iškirsdami netinkamus toliau auginti medžius, miškų ūkio darbuotojai ne tik paruoš reikiamą medienos kiekį, bet ir apvalys miškus sp. Vasarą mergelės turia daržuką (darželį) apvalýti Vlkš. | prk.: Gailestis apvalỹs tave NdŽ. Jie savo kalboje sukaupė visa, kas buvo vertingiausio rusų liaudies kalboje, tą kalbą apvalė, meistriškai apdorojo ir ištobulino A.Vencl. Gražumą asabos iš panos veido vyras par vieną dieną apvãlo Tv. Neisim jų gaudyt, tai jie ateis ir mus išpjaus, reikia apylinkę apvalyt A.Rūt. Sūnus … kūną … afieravojo …, idant … būtumbime nuog visų nuodžių apvalýti DP267. Nė vienas raupso mūsų atatolint ir mūsų ant dūšios nuog nuodėmių apvalyt negali, tiektai patis V. Christus DP327. | refl. tr., intr. K, L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ: Apsivalýti yra apsičiuinyti, apsigerbti, gerbtis J. Apsivalýti batus DŽ. Jis kalbėjosi daugiau su tėvu, tvarkė pakinktus vestuvėms, šveitė arklius, apsivalė kiemą ir klojimą A.Rūt. Neik pūkuotas, apsivalýk DŽ1. Jei neapsìvalai, neapsigerbi, kam dar i vargti Krš. Noru apsiskusti, apsìvalyti – trečia diena nesiskutęs Rdn. Į šokius neida[vo]m, siūda[vo]m, apsivalýda[vo]m puikiai LKT175(Vlkš). Kiekvieną rytą turi apsivalyti kaip prieš kalėdninkus Žem. Mes šeštadienį buvom pradėję apsivalýt Brb. Viena kiek apsivalaũ, apsitvarkau Lb. Y[ra] toks būriukas, ka labai apsivalaũ, i toks būriukas, ka labai apsileidžiu Rd. Ką, Dieve, apsivalỹs, kad ji jau vos paeina Srd. O Vincukui (stirninui), kai pavasarį ataugo ir apsivalė ragai, vėl grįžo piktas būdas T.Ivan. Žaizdai apsivalius, šoniniame blauzdos paviršiuje išpjautas atitinkamo dydžio lopas rš. | prk.: Apsivãlė kaimas, kaip ana išvažiavo Krš. Tegerie, greičiau nusprogs – apsivalýs žemė Krš. Par mielaširdystę ir tikėjimą apsivalos nuog griekų brš. Visi turam apsìvalyti, sako, o kiek žūlikų Krš. Ją apėmė mirštančio žmogaus troškimas apsivalyti J.Avyž. Žmogus tobulėja nuolatos dvasiškai apsivalydamas rš. ║ refl. pasidaryti grynam, be priemaišų, pasišalinti priemaišoms: Čia mūs šilelis, žali plaučiai, apsivãlo [oras] Sn. 2. refl. pasišalinti nuovaloms: Va, apsivãlė kuo gražiausia [karvė] – veršiavos gražiai Pv. Kad atsivedusi karvė greičiau apsivalytų, prie uodegos pririša seną šluotą LTR(Srj). 3. prk. apvogti, apiplėšti: Apvãlė juodu – ir tušti Jrb. Jis miegojo šiandien kluone, nes bijojo, kad naktigonininkai gali apvalyti jo sodelį V.Krėv. Netoli buvo vagių gyvenvietės, tai jie viską naktimis apvalydavo rš. 4. prk. išmarinti: Praeitą žiemą apvãlė tus seniukus Rdn. \ valyti; apvalyti; atvalyti; davalyti; įvalyti; išvalyti; nuvalyti; pavalyti; pravalyti; suvalyti
2 apvãlyti 1. žr. 1 apvalyti 1: Tokią šeimyną turu apvãlyti aš viena Jdr. I gyvolių turėjo, i apiplauti, apvãlyti [namus] Krt. Kaupai (kapų viršūs) taisomi, reik apvãlyti Vn. Jei y[ra] kas apvãlija, gerai Plng. Apvãlysu tus įpuvusiūsius [burokus]: paduosi karvei – dar susirgs Šv. | prk.: Išnešė vel[nia]s į Kazakstaną [smarkuolį], Dievas kaip apvãlijo sodą (sodžių) Pvn. | refl. Klk, Žg, Dov: Jaunesnė – švaresnė, o aš sena nebapsivãliju Žr. Pats nebgali išsišluostyti, apsivãlyti – blogai Rdn. Eisma šieno grėbti, kaip apsivãlysu Rt. ║ refl. Teka netyras kraujas venomis plaučiuosna ir čia apsivalijęs, orui padedant, grįžta arterijomis atgal į visą kūną Blv. 2. žr. 1 apvalyti 3: Atvažiavo – ir apvãlijo butą Jdr. \ valyti; apvalyti; atsivalyti; išvalyti; nuvalyti; pavalyti; pervalyti; pravalyti; privalyti; suvalyti; užvalyti

apvalyti sinonimai