apvilti reikšmė

Kas yra apvilti? 1 apvìlti, àpvilia (àpvila, -sta [K]; N, àpvela KlbXXXVII(1)99 (Lkv)), apvýlė (-o Š) tr. Š, DŽ, KŽ; SD1128, D.Pošk, N, L 1. Rtr, KŽ nepateisinti vilčių: Šis lūkuriavimas neapvýlė NdŽ. Lietuvos valdovas neapvilia draugų, kurie juo pasitiki V.Krėv. Vilčių tikrų ir nopviliamų tikimės ir viliamės nuog Dievo savu metu apturėti SPII31. Tasai vel tikėjimas… vienokig yra tikras ir neapvilą̃s DP261. Bet tikėjimas visatimės yr nopvilą̃s DP260. Dievas nei pats negali būt apviltu, nei mus apvilti brš. | prk.: Mus svajonės apvils, ir mums laimė meluos J.Aist. | refl. Š, L, LL316, Rtr, NdŽ, KŽ: Merga bernu apsivýlė Pns. Apsivylusi jaunikiu, kaip ir savo idealu apsivylusi Jadvyga bėgo greitai namon J.Sav. Geriau neprieštarauk man, kad neapsiviltai savo visagaliu Dievu V.Krėv. Negera būtų, jei mes apsiviltume visuomenės duosnumu A.Sm. Labai man skaudu, kad apsivyliau Vd. Sakau jums, jog veltuo dūksėsitės, apsivilsite besivildami, neparmaldausite Dievo Pron. 2. SD1113, [K], LL316, Š, LKKIII202(Lž) apgauti, suklaidinti: Aprikinu, apviliu SD226. Apviliąs, apgaunąs SD1114. Moniju, apviliu SD177. Apvýlė jis mane, t. y. apgavo J. Sakyk, ženteli, ar neapvilsi? Lbv. Sūnus razsakė, kab anas juos (tėvus) apvýlė Lz. Perkasė darže žemę giliai po kelissyk, bet lobio nerado ir pūrijo ant tėvo, kad juos apvylė BsPIII105. Teneapvilia manęs velnias ir jo pasalumas M.Valanč. Gerodas buvo apviltas nuog išmintingųjų I. Kad tada Herodas išvydo, jog jį apvylė išmintingi, apsirūstavo labai Ch1Mt 2,16. Vienok tat… visiems užu tikra buvo, o kunigus apivylė PK166. Kas numano apie save, kaip būtų esąs kuo, būdamas nieku (išmanyk, iž savęs paties), save patį apvilia SPI119. Apvilia jis tatai, ko ieškote, melas tatai yra, ko ieškote DP200. Nes tasai misernas pasaulis neest niekas kito, tiektai kokios falšyvos, drumsčios, vilnijančios, mainančios ir… kiekvieną apviliančios marios DP379. Pamokslas Viešpaties Christaus iž Dievo, tatai yra, tikras ir nopviląs buvo DP254. Tarnavau tau už Rachelę, kodėl gi tada apvylei mane? Ch1Moz29,25. apviltinai adv.: Pas sultoną pasiuntė siuntinus pranešdamas, kur praeinančių pasaliai, apviltinai laukti brš. | refl. Tlž: Tatai yra ženklas tikras, neapsiviliamas J.Jabl. Norint mūsų visi pajautimai… apsivilia, tad mes vienok daugesn tikime girdėjimui ir žodžiui Dievo DP264. Kursai būdamas protu Dievo ir tiesa nei patis apviltis, nei ko kito apvilt negal DP262. ║ L, DŽ suvedžioti, prigauti: Nesusdėdinėj su itais bernais, bo any[s] tavę apvil̃s LzŽ. Teismas paskatino ir kitas apviltas mergaites ieškoti teisybės Pt. Ieško malonumų, àpvila ne vieną širdelę Krš. \ vilti; apvilti; įvilti; išvilti; nuvilti; pavilti; padvilti; privilti; suvilti; užvilti

apvilti sinonimai