apželti reikšmė

Kas yra apželti? apžélti, àpželia, apžė́lė 1. intr. SD112, SD201, R, R70,374, MŽ, MŽ93,502, MŽ213, Sut, I, M, LL110, L, ŠT353, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, OGLII331 pasidaryti apdengtam kuo augančiu, žaliuojančiu: Pieva gerai apžė́lusi K. Pievos su krūmais yra apžėlusios N. Kiminais apžėlęs D.Pošk. Tai josios (liepos) žievė apžė́lus tokia samana Iš. Davė sklypą žolėm apžė́lusį Jnšk. Visa žemė buvo tokiais miškais apžė́lusi Žr. Visi jau takai apaugę, apžė́lę DrskŽ. Panemunis žalias apžė́lęs, meilus tai meilus PnmR. Atšlaimas apžė́lęs kai velėna Klt. Kaip su žambriais ardavo, tie laukai apžė́lę būdavo Mšk. Ežeriuko visi krantai apžė́lę, kad nėr kap preitie Sem. Šen bei ten dunkso medžiais apžėlusios sodybos I.Simon. Kapai žė́lę apžė́lę visai Ig. Užklysdavo į kapines kokia senutė pasimelsti prie savo mirusių artimųjų apžėlusio kapo V.Aln. Liko tik vienas kapas, aukštas, pailgas, ėgliais apžėlęs V.Krėv. Apžė́lė mišku ta pieva – kiek mes gaunam to šieno Vdk. Tiek apžė́lėm tais krūmaliais, ka dabar negal regėti nėko aplinkuo Lnk. Tas kalnas tokiais ąžuolynais apžė́lęs Šts. Kalnai pakalnės apžė́lę, gražu Strn. [Dirva] paarta, apžélta i niekuom nesėta Dglš. Tie jau kryžiai apžė́lę, ne tik kapai Vdk. O bulbiena nėr ko anksti paart, paskui apìželia Žl. Apžė́lusius tokius vaisius (persikus) iš tolie pardavo[ja] Krš. Buvo tokios ganyklalės, ten i miškas, apžė́lusi, gyvoliai ten ganės Lnk. Ežerėlis visas apžė́lęs – trys akys likę Brb. Rūmas žolėmis apžėlęs buvo kaip girė alba kalnai BB1Mak4,38. | prk.: Negražu, kad tautinė sąmonė iš paviršiaus kerpėmis apžėlus A.Sal. Senatvia vargais àpžela, visims tik velys po kojų Krš. ^ Nori kelk, nori gulėk, nori apžélk begulėdamas Trš. Akys tuoj krūmais apžel̃s, ne tik laukai Skdt. Vieto[je] gulėdamas ir akmuo apžela D167psl. Prie vietos kelmas, kad ir plikas, vis tiek apželia LTsV338(Šd). Stipriai stovi, aukštai karo, visas apžėlęs, tik galiukas baltas (riešutas) LTR(Bd). Aukštai kabo, žemyn žiūri, visas apžėlęs, tik galiukas plikas (riešutas) LMD(Slv). Pats apžė́lęs, galas laukas Dg. Du apžėlę ir susploję trečią pliką pakavoję (akis) Švn. Bobų remestas, par tvorą mestas, aplink apžė́lęs, vidury skylė (vainikas) Lel. Pusė pliko, pusė apžėlusio (šluota) LTR(Užv). Du gniūžčiu plikumos, pats gardumas apžė́lęs (vanta) Mlk. Vasarą apžėlęs, o žiemą nuogas (miškas) LTR(Žg). ║ tr. apdengti želiant: Karklai upę apžėlė J.Jabl. Žilvičiai krantus kuokštais apžėlę S.Čiurl. ║ D.Pošk, S.Dauk, N, LL312 apaugti barzda, plaukais, plunksnomis: Veidas apžė́lęs K. Apžėlęs plaukais R287, MŽ383. Plaukais, pūkais apželiu R143, MŽ189. Apžė́lusią barzdą nuskusk J. Barzda iki žemės, visas želte apžėlęs V.Krėv. Veidas apžė́lęs didele juoda barzda NdŽ. Àpželia tas vaikas – negalia apkirpti tėvas! Mžš. Apžel̃tum i plaukais, ten beganydamas Stl. Eik nusigrandyk barzdą, esi apžė́lęs kaip pondievas End. Dėl manęs galit jūs vaikščiot apžė́lę barzdom Prn. Dabar aš tą barzdą nugreibsu, vėl gali ir apžélti Sd. Jug norėtų, ka ta galva apžel̃tum Trk. Kur žmogus apsiskutęs, tai gražu, ė kur su barzda, apžė́lęs, tai dykarius Smal. Apžė́lę eina bernai, gal koki kuliganai, plėšikai Drsk. Berniokai kap pacukai apžė́lę DrskŽ. Atvažiavo kai abroziukas, barzdele apžė́lęs Švnč. Išejo iš kapų sau apžė́lęs kaip meška, nu ir tujau an to žmogaus puolė Tl. Jo visas kūnas gyvaplaukiais apžėlęs – tikras žėlūnas Lš. Jau toks pasibaigęs, apžė́lęs barzda, nu nepažįstamas Plt. Apsikirpk, apžėlęs kaip kelmas Snt. Ka apžė́lęs, tai kaip velnias Šd. Jo buvo apžė́lę ančiakiai Ps. Barzdos apžė́lusios, kaip velniukai atrodėm Yl. Apžė́lęs rudai kaip šuo Rdn. Atradęs tokį seniuką visą apžėlusį nuo galvos ligi kojų žilais plaukais Sln. Apìželia kralkiukai kai paduška Klt. Apžėlusios i tos letenos [šuns] – visas kiaurai apžė́lęs Lk. Apžėlęs kaip Samsonas Rk. Apžėlęs kai meškų patinas NžR. Apžėlęs kaip ožio pautai KrvP(Mrk). Jei žmogaus kūnas apžėlęs plaukais, tai jis bus turtingas LTR(Vb). Blauzdos apžė́lę – būsi dalinga Lb. Apžel̃s kiek plūksnom, reiks parduot [viščiukus] Klt. Storas kaip velenas [sprandas], raudonas, plaukais apžėlęs J.Paukš. Plunksnomis apželiu R135, MŽ178. Plūksnos apžė́lę an gaidžio kojukių Brb. Visi kaulai yra apaugę raumenimis ir taukais, o raumenys yra aptraukti skylėta oda, apžėlusia plaukais, vilnomis, šeriais, plunksnomis Blv. Apžels kulšė pelėdos LLDI306(Vb). Pirmasis, kursai išėjo, buvo rudas plaukuotas (paraštėje apželtas) BB1Moz25,25. Turėjo rankas apželtas, kad jamui turėjo pašlovint Izaokas tėvas jo, apsiuvo rankas savo odele telio MP89. ^ Kaip dar tau liežuvis neapželia? Snt. Teisybė – teisybė dabar plaukais apžė́lusi (nebėra teisybės) Krš. Kad ir bliuznijam, vyrai, tik nepasakykime ką nors ant Dievo, kad dantys plaukais neapželtų Vlkv. Su apžėlusiu gera peštis kožnam plikiui LTR(Ds). Viena pusė apželtõs, antra pusė neapželtõs (kailiniai) LTR(Užv). Du apžėlę susikloja, vieną pliką pakavoja (šaudyklė audžiant) Erž. Kieno dantys yra apžėlę? (šukų) Sim. Aplink apžėlęs, vidurys plikas (vainikas) LTR(An). ║ būti pasiūtam iš plaukuotos odos: Eidavom į mokyklą su apžė́lusiom naginėm Grz. Švarką turėjo, apžė́lusias nagines – i visas ano turtas Trk. Nagines liuob parauks iš veršelio tos kaktos tokias apžė́lusias Vkš. 2. intr. kiek išaugti, suželti: Jau buvo rugiai apžė́lę, varnai išplakė, išlesė atlėkę Klt. Par karą viską sunaikino, parejom – žolės apžė́lusios, i viskas Skd. Aplink kapą rūtos gražiai apžė́lę Klt. Ten daba alksniais, medžiais apžė́lusi toki duobė Jdr. O daba ką suraunam [sukasam bulvių]? Piktžolės àpžela, i ravėjam Plng. 3. intr., tr. priaugti žolių, apaugti žole: Daržas apžėlęs N. Į darželį bėgs ravėti, ka i apžė́lęs Trk. Apžėlę apibuvę viskas apie daržus, baisu žiūrėt Ppl. Žolei geri metai, nuravėjau ir vėl apžė́lę [daržai] Slm. Stovi neaparinėtos, dabar kad kėlės žolė, ir terpežiai, ir tos vagos, kur burokus apžė́lė Kpr. Parėjau čia – daržas apžė́lęs Jrb. Dirba dirba, o bulbos apžė́lę kaip miškas Slm. Bulbos apžė́lę dirvonu Klt. Daržai apžė́lę par slinkumą Trk. Sode apžė́lė [žole] krūmai Bsg. Jei tą vinyčią apleisime ir duosime jai apžélt dilgynėmis, ne tiektai užmokėjimo neimsime, bet ir tatai tą pagadysime DP96. 4. intr. prk. apsitraukti, apeiti, apskresti: Viskas apžel̃tų, kad motriška neitumi [tvarkytis] Krš. Be manę apželtų̃ viskas, sutromi apeitų DrskŽ. Neapžė́lusios kerčios, dar neapsileidę seniai Rdn. Senas buvo, tokis apžė́lęs, vaikščiojo jis kap kevalas Srj. Nusivalyk spatą, visas moliais apžė́lęs Snt. Puodas sūdžiais par pirštą apžė́lęs Rs. Aš plūkiu linus – visa apžė́lus linais Kair. Pirma dulkiums apžė́lęs buvai, kol išmynei linus Erž. Koks tas samtis – visas apžė́lęs koše KlvrŽ. Lįsk į pirtį i nusikaišk – esi apžė́lęs Krš. Tik nusiprausk nors kartą – apžė́lęs visas ir vaikščioji Jrb. Apžėlęs kap šepečio kotas Lp. Apžel̃s staklelės vortinklėliais JD79. | Mesk kaulą po pušine – apžel̃s Skdt. Kaulą palikai mėsa apžė́lusį – išpjauk, ba gausi nuo meistro Jz. Ledai šiandie labiau apžė́lę (apšalę) eina Vlkv. Jei apžė́lusį (apsitraukusį plėvele) šiaudą ištrauksi, būsi turtingas Upn. Seniai suskintos, apžė́lusios tos uogos, nora iškišti Krš. Jos (kumelės) šonkauliai bei strėnos dar nebuvo kaip reikiant apžėlę mėsa I.Simon. | Tik šogerio toks arklys buvo, suskiu tokiu apžė́lęs Pln. | prk.: Apžė́lę tinginiai, jei su trimis aktarais badau[ja] – vėjų kalbos laikraščiūse Krš. Piningas gulia, maurais àpžela (darosi bevertis) Krš. ^ Nekeik, jug apželsi [žalčiais] Tv. Apžė́lęs, apskretęs, visų šiknas mato (slenkstis) Lbv. Apžėlęs senis, visi per jį lipa (slenkstis) LTR. 5. intr. prk. pasidaryti turtingam, praturtėti: Greita tu jau apžė́lei, kitas ubagas DrskŽ. Aš, matai, dabar apžė́lęs, nori manęs nupešiot [vaikai] Klt. ║ NmŽ, Kv, Žln daug turėti: Ot visko turiu, apžė́lus ir da želia Vdn. Apžė́lęs klebonas pinigais, tik namus perka Rtn. Tie sẽniai tura apžė́lusio piningo! Krš. Turtais apžėlęs gyvenimas, o mokslo neišleido nė vieno vaiko Šts. Turam piningo apžė́lusio, neturam ko pirkti Rdn. | prk.: Žmogus bėdums apaugęs apžė́lęs Krš. Parvažiavo vargais apžė́lęs, nėko gero Krš. apžė́lusiai adv.: Piningo tinai tura apžė́lusiai Krš. 6. intr. prk. įsigyventi: Tu apžė́lei Vilniuo[je], nebnori kokių kuršė́nų, papìlių Krš. ◊ sãmanomis apžélti apsileisti: Aš nenoriu samanomis apželti A.Gric. \ želti; apželti; atželti; įželti; išželti; nuželti; paželti; perželti; pieželti; praželti; priželti; suželti; užželti

apželti sinonimai