Kas yra arbata? arbatà (l. herbata) sf. (2) 1. P bot. šiltų kraštų medelis, iš kurio lapų verdamas gėrimas, arbatmedis (Thea). 2. sudžiovinti tokio augalo lapai, arbatžolės: Nupirkau pakelį arbãtos Skr. 3. gėrimas su arbatžolėmis: Įpilk svečiui arbãtos Gs. Arbatos – nors galvą trink J.Jabl. Prašom gerti arbatýtę Krkn. Vakar gėriau arbatėlę JD1059. Nuo arbatos kaulai matos (juok.) Gdž.
arbata junginiai
- užplikyti (arbatą)