arti reikšmė

Kas yra arti? 1 árti, ãria, ãrė (órė) tr., intr. 1. SD229, R, K su arklu, plūgu dirbti, purenti žemę: Jau metas rugienos árti Kp. Žemė buvo labai sunki árti J.Jabl. Kam tep giliai arì – neit baltžemis verčiasi? Gs. Sakė tave árti nemokantį KlvD107. Órė per dieną, privargo Ktk. Kap kadai órėm žemę veršiais Lz. Dabar su traktoriais ãria Vlkv. Óriau óriau visą dieną, tai daug ažoriau Sdk. Kap ariù, tai ariù, o kap užsėdu namo jot, tai lekiu Vlk. Ãręs neãręs – namo parvaręs, sausais šiaudais pašėrė, rūdymėliu pagirdė Sn. Lig pakluonei bus ãriamas varstas Kp. Ãriamas botagas (vartojamas ariant) Grž. Kur pasidėjo ariamì pavalkai? Ėr. Buvo jau ariamas laikas J.Jabl. Tie arkliai ariamì, su jais gaspadorius niekur nevažinėja Ėr. Nei mane jaunos išdavei, nei pasogėlio davei: palšų jautelių ariamų̃, margų karvelių laidomų Vrn. Laukas neártas, šienas nepjautas, žagružė netaisyta JD174. Geresniai atmen arti, nent poterį byloti Mž10. | prk.: Ant tavo sprando galima árti (toks juodas, nešvarus) Skr. Neark kap ožys (neik, nesitrauk atpakalias) Lp. ^ Kad ársi, tai ir duoną valgysi Ar. Su meška nearsi, su vilku neakėsi M. Kas ars, nepavargs, kas vogs, nepralobs M. Žagrė ariamà žiba, neariama rūdija Sim. Su ártu arkliu bepigė ir árti Plv. Ardamys arti, pjaudamys pjauti mokomės VP6. Ark dirvą, kol neišdžiūvo Rš. Prigėręs buvau par aramą kartą Šts. ariamaĩ adv.: Ariamaĩ sėjau burokus, t. y. pasėjau ir apariau J. artinaĩ adv. Šts. | refl. tr., intr.: Ariamõs bandai neduosiu, kad nori, árkis dirvoną ir sėkis Kp. Bulbienas ãras žmonys Lkv. Pasakė „árkitės – ir susiarė visos dirvos Kp. 2. tr. prk. ardyti, rausti: Jauteliai eina laukan baubdami, ragais žemę ardami LTR(An). 3. intr. prk. laikyti savo valioj, spausti, engti: Kap tik apsiženijo, tai ana (pati) ir ėmė juom árt Arm. Árk ir árk su ana kaip su kokiu gyvoliu! Vvr. Jis visas čėsas šitep su tėvu aria Lp. ║ refl. nesutikti, rietis: Anies viens prieš kitą ãrias Tvr. Jie tuojau pradės artis Drs. ◊ (su) nósimi (snukiù) árti [žẽmę] juok. griuvinėti, klupinėti (ppr. apie girtą): Eina su nose žemę ardama Skr. Plonis ėjęs namo iš smuklės, snukiu ardamas I.Simon. Ein nose ardamas Krž. Sau akis užpylę, eina nose ardami P. su žąselè árti; N rašyti, iš rašymo gyventi: Kurs kytras gimęs, su žąsele mok arti MŽ. \ arti; aparti; atarti; įarti; išarti; nuarti; paarti; papaarti; pararti; perarti; praarti; priarti; suarti; užarti
2 artì adv. Š 1. SD15, R, K netoli (vietai žymėti): Artì nieko nerasi J.Jabl. Neik arti J. Mūsų kiemui arti upė A.Baran. Kaip artì kalbi su jąj, tai girdi Vv. Vaikai, nelįskit artì prie arklio, gali įspirt Kp. Jis bėgioja arti prie namų Dj. Eik arčiau prie manęs Pšl. Kuo arčiaus jop priartinsies, tuo didžiaus apižiebtu būsi DP26. Faraonas arti jump atėjo BB2Moz14,10. Privažiavus aniems kiek artėliau, senis pažino arklį rš. ^ Arti sėdėjai, kaip Dievas dalino sveikatą (sakoma stipriam žmogui) Arm. Tiesiai arčiau, aplink greičiau Jrb. Marškiniai arčiau, kaip kailiniai Srd. 2. netoli, greitai (laikui žymėti): Jau artì pietūs, o da jis guli Gs. Kad jau šaka jo sprogsta ir lapus išleidžia, pažįstate, jog vasara arti yra BtMt24,32. Mėnasius tris prastrauks, arčiaũ (greičiau) nepadarys Prng. 3. būdui žymėti: Mes esame artì giminės – seserų vaikai Jnšk. Tada jį arčiau pažino rš. ║ beveik: Samana pievoj artì per pėdą išaugus Vlkv.
3 artì praep. su gen. 1. netoli, prie (žymi vietą, kurios artumoje kas nors yra ar vyksta): Gyvenau artì upės J.Jabl. Jų namai visai artì miesto Mrj. Jis artì manęs stovėjo Kur. Eik, rasi arti tvoros Kp. Artì pastogės pasidairyk Rm. Artì namų vargas su gyvuliais ir paukščiais Dkš. Iškilo arti debesų KzR. 2. žymi apytikrį laiką: Jau artì pavakario, ė da mano bulvos neskustos Ds. Greit bus vakarassaulė arti laidos Pc. Saulė artì sėdimo An. Užtrukom artì pirmos valandos Gž. Išgyveno artì rudens Br. Nėjo gult artì pusiaunakčio – vis da lūkuriavo Gs. Būdamas arti trijų dešimtų metų BPI255. 3. žymi apytikrį matą, kiekį: Gavau artì šimto (apie šimtą) rublių J.Jabl. Gavau artì tūkstančio – ko ma[n] daugiau reik Gs. Kviečių bus arti devyneto pūrų A.Baran. 4. žymi apytikrę ko nors būseną: Vaikas buvo jau artì piemenies (beveik piemuo) Pn. Laukiniai ančiukai jau buvo artì skridimo Sv. Mergaitė buvo arti ašarų (vos neverkė) Slm. Ar mušėsi? – Muštis dar nesimušė, bet jau buvo artì to (arti muštynių) Kp. Palikau bobą arti to, ė namo grįžęs, radau jau su mažučiu Švnč. Jau artì galo [knygos] Grž. Merga jauna, o arti gimdymo DP39. ◊ artì mirkõs tuojau, bematant: Tai šitiek čia kelio – artì mirkõs ir būsiu namie! Srv. artì pil̃nio kone pilnas: Buvo artì pilnio (artipilnis, kuone pilnas) J.Jabl. Artì pilnė̃lio prilašino marmalų (vaistų) Grž.

arti sinonimai

arti junginiai

  • arti atramos, iš arti, laikytis arti, per arti

arti rašyba: artisokaiartišokasartinnartistaiartificial intelligenceartimieji rytaiartik astiartistry

Kitos žodžio arti reikšmės: Arti angliškai Arti vokiškai Arti sinonimas Arti lenkiškai Arti latviškai Arti vardo reikšmė

Ankstesnis žodis
Sekantis žodis
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas