artus reikšmė

Kas yra artus? artùs, -ì adj. (4) 1. R artimas (vietos atžvilgiu): Kad ir artùs kelias, bet šlapias Grž. Joniškis toliau, o ta Žagarė arčióji Sk. Eikim ing artesnius kiemus ir miestelius BtMr1,39. Į arčiáusį miestą tuo parduot nukeliaujam K.Donel. ^ Kiekvienam savi nameliai artūs Švnč. artù n.: Ne artù, o jau ir vakaras Gs. artỹn adv., artỹ: Eikš artỹn K. Lydys artyn, o ešerys vis jam uodegą atasuka LTR(Dkk). Jį artỹn atvedė VlnE42. Baugšti kumelaitė – nė artỹ(n) neprisileidžia Gs. Artỹ ar tolỹ jis eina? Skr. Vadin mane artỹ LB14. ║ arti matantis: Jis arčių̃ akių, turi skaityti prisilenkęs Jž. 2. artimas (laiko atžvilgiu): „Manifeste buvo išdėstyta revoliucinė proletariato pasaulėžiūra, suformuluoti arčiausi ir galutiniai tikslai (sov.) rš. artỹn adv.: Jau saulelė leidžias, artyn vakarėlis, uždengė šviesumą tamsus debesėlis LTR(Ds). 3. artimas (giminystės, santykių atžvilgiu): Artus buvo gentis rš. Tais laikais dar nebuvę labai artaus su jais (slavais) susidūrimo K.Būg. Karalius yra mums arčiu genčiu Ch2Sam19,42. Išeit ... iž pavadų arčių piktan SPII168.

artus sinonimai