aš reikšmė

Kas yra aš? àš pron. pers. I prs. sing. 1. SD73 vartojamas kalbančiojo žymėti pačiam save: Aš darbe pirmūnė noriu būti rš. Aš jai kėliau kepurėlę, ji man nė žodelio J.Jabl. Aš daug ašarų praliejau jo dėlei B. ^ Aš jam kalną pyliau, o jis man duobę kasa B. Ne mano ratai, ne mano kumelė, nei aš važiuoju Ukm. Visi po porą, tik aš viens pagal tvorą Sim. manę̃s gen., mànęs, manė̃s, manę̃ (mãnę), manè Kš, mañ Kp, Skp, mùnęs Pgr, munė̃s Klm: Vis manę̃s namie neranda Vlkv. Ir manę̃s jie laukė J.Jabl. Manę̃s nematysite DP216. O bene stabdys manęs? JD607. Sėsk šalia mànęs Plv. Pasakyk, kad manė̃s namie nėra Grž. Apseisit ir be manė̃s Rm. Dėl manę̃ nors ant manę̃ Ml. Manę̃ nebuvo, ir tvarkos nebuvo Kpr. Kogi tu mãnę bijai? Ds. Tu iš man nieko negausi Sb. Neklausyk anų, klausyk mùnęs Mžk. mán dat., má[n] (mã Erž, Rs), mái, mane, mãnei, mãni (màni), mãnie, mãnienai, mãnik, mãniui JI116, mi, mùnie Jn: Jis mán labai geras J.Jabl. Man dalgelė vieno plieno J.Jabl. Dar man buvo trys stirnenos pilnos medaus J.Jabl. Man karvytė juoda ... daug pienelio duoda NS235. Vaikų mán nebuvo Brž. Tu man, Jonai, tai eini šiandie lyg tris dienas nevalgęs Šn. Duok má[n] valgyt Skr. Kad tau nereik, atiduok má[n] Gs. Kas bus iš jos, kas ma[n] šaukštus išmazgos? JV38. Skauda ma[n], močiute, skauda ma[n] galvelė JV296. Duo (duok) mái, o ne jam Dsn. Rūpi manei kelionėlė JD573. Atkelk manei vartelius JV16. O kad manei reikė[jo] išeiti, matušėlei pagailo NS899. Kaip tu manei, tai aš tavei Sim. Duokit mane baltą lovą KlpD4. Tą tu mane turi pažadėt MitII38. Nėr kur mani augti, nėr kur šaknių krauti NS77. Kas mani padėsa matutės gedėti? NS120. Atiduokitau màni šapagus MitII40. Kodėl mani nei žodelį nesakei? KlvD329. Sunku mani kryžius mano Mž448. Priduok mùnie peilį Grg. Manie skaud galvą Plik. Paduok manie baltą ranką D117. Paduok mãnienai lazdą Ant. Duok mãnienai duonos Km, Lel, Dbk. Išnešk mãnik vainikėlį JV342. Piršk manik mergelę JV242. Seserėlė manik šalia sėdėjo JV313. Mãnik ... maž to yra DP287. Pyksta mi širdis SD31. Kas mi duos gert iš ano vandenio Ch1Krn11,17. Daug gero buvai mi daręs KN264. manè acc., màne, manę̃ r., mañ, manì, mi, munì Slnt, mùni Pgr: Visi lietūs manè lyja, visi vėjai manè pučia, visi manè kliudo J. Kai tiško an màne, aptiškau visa Lp. Ei, nebark mane, tėveli, graži mano mergelė! JV2. Kas manè nemyl, tas nelaiko mano kalbų DP237. Nepagirdei mane MP239. Leisk mañ vieną miškan Kp. Prašė mañ ateiti Grž. Ji už mañ jaunesnė Kpr. Kam anas man kliudžia, aš nekaltas Arm. Neturėsi svetimų dievų prieg man DP536. Manì vieną paliekt namie Erž. Jei vaikio dar neturi, samdyk munì Grg. Visur mi vilkai apspito KN17. Anas mi veda ing ganyklas gausias KN18. manimì instr., manim̃, mãnim, mãnimi, maniẽm Aln, An, maimi, maimiem Lz: Ar keliausi su manimi drauge? JV478. Eik tu su manimi šokt JD916. Mergos manimi dabojas JD84. Gyvenk su manimi MP167. Manim̃ bijosi, baidosi Šts. Tikėk manim̃, kad mačiau Lkm. Nemėgst manim mergytė KlvD76. Eisiu į kalnus rugelių pakirsti, o mano mergelė eis po manim rišti JV348. Nebijokies jųnai ir stovėk tvirtai prie manim brš. Kai jaunas buvau, tai mãnim arė ir akėjo Ds. Su manimi AruP34. manyjè loc., manỹ(j) An, munė̃ Kal, Lkv, munỹ Rs: Manyje užvirė pyktis rš. Jis manỹ nieko gero nemato Pn. maniñ į mane: Akmenu metė maniñ AruP88(Tvr). Atėjo manin dvasia išminties AruP88. manę̃sp, manęspi į mane: Kiemo bernyčiai manęsp žiūrėjo KlvD114. Šauk manęsp bėdoje BPII98. Leiskiat vaikelius manęsp Vln62. Kreipkitės manęspi KBI54. Eikiat manęspi visi BPII227. maniep 1. manyje: Maniep rasite atilsį AruP141. Maniep deg malonė AruP141. 2. mane: Kas tikia maniep, nenumirs AruP142. manìmp, mãnimpi MP123 1. manyje: Tasai manimp gyvena, o aš jamp DP25. Jei man intikės, palinksminsi juos manimp DP577. Visas manimp kraujas teip labai išdžiūvo AruP145. Manìmp galva sukasi Lz. 2. pas mane: Buvo manimp trys broliai Lz. 3. manimi: Ir pagirtas yra, kursai nepapiktinsis manimp Ev. Katrie tikia manimp AruP146. manỹp, manìp; Mž9, SD376, BPII47, manipi Zt 1. pas mane: Eik manyp pirkion Arup147. Manỹp nėra duonos Lz. Aš esmi tėviep ir tėvas manip DP259. 2. manyje: Malonė tavo ... gerus manipi veikalus padaro tau įtinkančius PG. manỹsp pas mane: Atėjo manỹsp svečias Lz. mẽs nom. pl., mė̃s Grv, Krd, Mšg, màs Vkš, mãs Žg, mesiai, meñs, mèsiaino(s), mesianai A.Baran, mèsino(s) OG262, mesjen: Čia mẽs pjaunam, o ten jie Kp. Vienuolika mẽs esam Brž. Mes statom naujas gamyklas ir fabrikus rš. Mė̃s jau rugius nupjovėm Pbs. Mãs su broliu į Telšius važiavom Rdn. Mesiai dujai broleliai, mūsų žirgai pabalnoti LTR(Kzt). Meñs jau išsikūlėm Rs. Čionai mesiaino kiteip gyvenam Dglš. Mesiainos visi buvom nueję padabot, kas te atsitiko Dkšt. Bet mesjen tarėm jop Ch1Moz42,31. mū́sų gen. pl., mùmsų J, mùnsų Šll, mū́s (mū̃s Grl), mumė̃s, mùmi (mumì), mumỹ, mum̃, mū́so Slnt, Plt: Tu mūsų nejuokink Pn. Tiek mūsų čia buvome, ir ką gi! J.Jabl. Tenai tu mumė̃s nerasi Kdn. Katrą pasidaboji iš mumì trijų LB239. Iš mùmi jis nieko nesužinos Vv. Eina pirma mumỹ Pg. Atvažiavo Rygos kupčiai, nori sodo iš mum pirkti NS574. mùms dat. pl., mùm (mum̃ Plm), mùma, mùmi, mùmiem, mumiems, mùmienai, mùmenai, mùmim, mùmis Rmš, mumsai S.Dauk, mumsianai A.Baran, mùmu Dv, mùmus, mùjim: Mes už taiką! Mums nereikalingas karas rš. Ar mùms rūpi, kad jūs nieko neturit! Grg. Pamumsdėk ..., tu esi tarpininks mūsų Mž412. Mùm nereikia, gal jum reikia? Ds. Ai parves, ai parves jaunasis sūnelis mum jauną martelę JV232. Dirbs muma šeimynužėlė JV638. Duok mùmi Rmš. Bus mùmi gana LB252. Sunku mùmi su jais būt Vrnv. Ką tu parneši mùmiem sesulėm? Mrk. Jie veža malkas mùmiem Dsm. Gražios panos pažiūrėti, tik ne mumiems jos turėti LTR. Ką mùmienai atnešei? Ds. An mùmenai svečių privažiavo Ds. Išvirk bulbų ir atneši mùmim pietuit Arm. Yra mùmim kelias čia Zt. O ko mumis reikia, mums jaunoms seselėms? JV27. Duonos duok mumis Ev. Mumus yra atiduoti turtai DP187. O jei nevedęs, sakykis mumus JV760. Labai mumus reikiami mokslai SDII61. Mùjim reikia bulbės sodyt Azr. mùs acc. pl., mum̃ (mùm Aln, Ps, Šd) mumì (mùmi), mumį̃ Kp, Skp, mumìs (mùmis), mum̃s, mumùs: Prašė ir mùs į talką Gs. Ar mum̃ broleliai lauku lydėjo? JV302. Jis mum̃ visus išmuš BM76. Daug valgyk, pas mum̃ yra iki kaklių Pc. Rytoj ir tu ateik ant mum̃ Kp. Par mum̃ stalas didesnis, par jum mažesnis Ds. Pas mumì kur prakasi, ten šaltinis Sem. Kap pas mumì kalba? Brš. Pas mùmi daugiau nieko neverda Zp. Kaip tu mumi dastosi (pasieksi)? Lz. Kur tu čia mumi įvedei? Ds. Mumi išgelbėjo LB167. Norėjo mumis nuvarginti JV295. Kaip ėjom par lauką, anie mumis i[r] pamatė Tl. Par mumìs sodo nėra Mšg. Čia apie mùmis tokių medžių nebūdavo Ar. Mum̃s visus parvijo namo Ėr. Prieš mums su kepurėms stovi JV531. Apie mumus nėra miškų Mšg. Par mumùs pieno upė teka BM459. Gelbėk mumus BM426. mumìs instr. pl., mùmis Šil, mum̃ (mùm Aln, Pš), mùms Rs, mumaĩs Sv, mùmi (mumì Zt), mùmiem Vs, mumim̃ (mùmim): Pasilik su mumìs Vlkv. Atvažiavo ir ties mumìs sustojo Nm. Saulelė ties mumis nežibėjo, žemelė po mumis sudrebėjo JD1173. Jis su mum̃ nesigiminiuoja Ėr. Su mùmi juokų nėr Vlkv. Ar su mumì kartu pietausit? Grž. Dievas žino, kaip su mùmim gali būt Ds. Jum sa mumim̃ nieko nebus Rod. mumysè loc. pl. Vlkv, mumý Dbk, Kš, mumỹs Skdv, mumisè Gs, mumisu, mumė̃s Slnt, mūsyjè J.Jabl, DP519, mūsùj, mūsuje, mūsuose: Jo atminimas visada liks gyvas mumyse rš. Tebgyven mumisu žmogus P. Mūsyje toks lūkestis yra TP1881,1. Mūsùj (pas mus) nakvota Arm. Er nedegė mūsų širdis mūsuje? BPI404. Jūs neeste suspausti mūsuose Bt2PvK6,12. mūsimp, mūsimpi Bt2PvK4,12, mū́sim, mū́sionaik, mū́sip (mūsìp), musp, muspi (mūspì), mūsop, mūsum̃p (mū́sump), mūsumpi, mūsum̃, mūsum̃t, musuĩ, mū́sk, mūsùk, mūsùnk Aru60(Grv) pas mus, mumyse: Mūsimp gyvena DP233. Priespaudos daro mūsimp kantrumą DP215. Mū́sim vadinasi šulai Zt. Mū́sionaik dvi tris karves turėjo Lz. Nė jokių paukščių mū́sip nėra Zt. Mūsìp daugi linų Zt. Jis patis gyventų mūsìp ir mes jame DP182. Dvasia tavo, kuri mūsp yra MKr27. Visuose mūsp jau tatai ne naujiena AruP181. Tiesos mūspi nėra SPII115. Ir mūspi visuosamp MP141. Mūspi tai gražiai gyvena AruP91. Dangus mūsop artinas brš. Norai blogi mūsop užgimę AruP137. Mūsum̃p daug kas kitaip Dv. [Veselija] ne mūsum̃p kieme Dv. Mū́sump eit gentis koksai mielas DP30. Mėsa mūsump sugrįžo DP185. Galiausiai kalbėjo mūsump per sūnų savo SPII181. Dabar valdžia mūsumpi ... su tuom pilnu pasitikėjimu kreipiasi LC1878,27. Eisim mūsum̃ Zt. Senų žmonių mūsum̃ yra Dv. Anas nenori eiti mūsum̃t Zt. Mūsuĩ nakvosta? Arm. Einam mū́sk, pavalgysim Lz. Mūsùk sako dėkui Grv. Tada atėjo mūsùnk niemčiai Grv. mùdu nom., acc. du. m.; R, mudujen, mẽdu, vẽdu, mùdvi sf.; R, mùdi Šk, mùdvės, vẽdi, vẽdvi (vèdvi): Palauk, i mùdu eisim Gs. Tuom keleliu mudu josiva, kur mergytė puikiai auga Vlkš. Ir mùdu susiginčijom abudu Pkr. Mažas mano žirgužėlis, nepaneš mùdu abu jaunu JD734. Mudujen sėdav tik valgyti rš. Dabar mẽdu sėdžiam, o ji stovi Mžš. Eiva mùdvi žuvaut Kt. Mùdi toki valgytoji abidi Dov. Mùdi vienidi likova Slv. Vakar sėjom mùdvės abidvės Vgr. Vẽdu du buvova End. Vẽdu važiuojam numie Tv. Simutis augesnis už vẽdu Slnt. Kaip susitiksma vẽdvi, juoksmos, pilvus susiimdamos Trš. Išplėtusios ausis klausėva vèdvi, ką sako ans J. O sesele, seserėle, eikiv vedvi į lankelę JD1489. mùdviejų gen. du., mùdvie, mùdvies, mùdums, mùdims, mùma, vẽdums (vẽdum): Bene jis mùdviejų klauso Šk. Kris nuo medžių lapužėliai, nuo mudviejų – žodeliai JV377. Pagirdyk mudvie bėru žirgeliu Vlkš. Nor išardyti mùdvies dviejų meilužę Pgg. Tiek ant rūtų nė[ra] darže lapelių, kiek ant mudvies neviernų žodelių RD59. Kalb ant mudums žmonelės daug neviernų žodelių TDrVII50. Tas šunukas teip priprato prie mùdims Rsn. O tas vẽdums sūnus tik apie smalą tešneka Krt. Nerikink vẽdums Lc. Juoksies darbininkai iš vẽdum Pp. Eikiv namučio pasibardamučiu, katras iš muma daugiau pragėrėv JD1026. mùdviem dat., instr. du., mumdviem, mùdiem, mudum, mudums, vẽdum, vẽdim, vediem, vedvim: Šerk, tėtyti, ... mudviem po žirgelį KlvD9. Pats pažiūrėjo, paskum ir mudviem vamzdelį davė J.Bil. Berneli mano, raiteli mano, ko mudviem bijoti, ko mudviem baidytis, jei mudu abudu V.Krėv. Mano draugui vos įsnūdus, išgirdau stenėjimą po mumdviem BsV242. Kad mudiem pribūtų drabužiai, ketverts arklių, karieta (ps.) Grš. Eiva klaust brolį, ką žad mudum tėvelis? JD628. Jau reiktų eit mudum abudum Vgr. Avietėlės tai mudums vargelis, o serbentai – ašarėlės KlvD26. Vẽdum buvo trys vaikai Pp. Eik su vedum drauge BM403. Reik vẽdim dirbti tą trobalę Ms. Ar vediem grėbti, ar negrėbti, ar ant grėblių parymoti? KlpD72. Tas teisėjas nieko nebdarė vedvim Ms. 2. nekaitomo daiktavardžio reikšme – vartojamas subjektui žymėti: Jis savo menką „aš stato aukščiauvisų gerą V.Kudir. Vaiko savarankiškėjimo momentas pasireiškia su vaiko a š iškilimu rš. ◊ àš táu grasinant: Nu palauk, ateisi, tai àš táu! Sdk. ne àš bū́siu (bū́čiau) reiškiant tvirtą ketinimą: Ne aš bū́siu, jei tave nepamokysiu! Rm. Ne àš bū́čiau, kad ant savo nepastatyčiau Srv. ir (taĩ) mán stebintis: Ir man šitaip atsitik! B.Sruog. Tai man vyras! Lp. kad mán grasinant: Nusiprauskit, kad man balti vaikščiotumėt! Ėr, Krkn. mán žinóti mano dalykas: Ką tu ten veikei? – Tai mán žinot Alk. ašaĩ pron. pers., àšai Mlt žr. aš 1: Ašaĩ viens išvalysiu visus javus BsMtI30. Ašai prašyčiau šaulelį aukso šautuvėlio LTR(Žg). Ne tiktai ašai, bet ir jinai pati Sz.

aš sinonimai

aš junginiai

  • (aš) pats, Aš myliu tave, ar aš nesakiau?, aš manau, aš pats, kapš(iuk)as, prakait(avim)as
  • AS Cannes, AS Flacăra Moreni, AS Jeunesse Esch, AS Livorno Calcio, AS Monaco FC, AS Nancy Lorraine, AS Omónoia Leykōsía, AS Roma, AS Saint-Etienne, AS Árīs, Aš čia esu (1994 albumas), Aš čia esu (PICA disc) (1994 albumas), Aš – robotas, FK AS Trenčín, Göztepe AŞ, Hip-Hop'as, Kaip aš sutikau jūsų motiną, Rasa'il ichwan as-safa' wa chillan al-wafa, Semaine des As, Semaine des As 2003 m. sezonas, Semaine des As 2004 m. sezonas, Semaine des As 2005 m. sezonas, Semaine des As 2006 m. sezonas, Semaine des As 2007 m. sezonas, Semaine des As 2008 m. sezonas, XI amžiaus 1-as dešimtmetis, XI amžiaus 10-as dešimtmetis, XI amžiaus 2-as dešimtmetis, XI amžiaus 3-as dešimtmetis, XI amžiaus 4-as dešimtmetis, XI amžiaus 5-as dešimtmetis, XI amžiaus 6-as dešimtmetis, XI amžiaus 7-as dešimtmetis, XI amžiaus 8-as dešimtmetis, XI amžiaus 9-as dešimtmetis, XII amžiaus 1-as dešimtmetis, XII amžiaus 10-as dešimtmetis, XII amžiaus 2-as dešimtmetis, XII amžiaus 3-as dešimtmetis, XII amžiaus 4-as dešimtmetis, XII amžiaus 5-as dešimtmetis, XII amžiaus 6-as dešimtmetis, XII amžiaus 7-as dešimtmetis, XII amžiaus 8-as dešimtmetis, XII amžiaus 9-as dešimtmetis, XIII amžiaus 1-as dešimtmetis, XIII amžiaus 10-as dešimtmetis, XIII amžiaus 2-as dešimtmetis, XIII amžiaus 3-as dešimtmetis, XIII amžiaus 4-as dešimtmetis, XIII amžiaus 5-as dešimtmetis, XIII amžiaus 6-as dešimtmetis, XIII amžiaus 7-as dešimtmetis, XIII amžiaus 8-as dešimtmetis, XIII amžiaus 9-as dešimtmetis, XIV amžiaus 1-as dešimtmetis, XIV amžiaus 10-as dešimtmetis, XIV amžiaus 2-as dešimtmetis, XIV amžiaus 3-as dešimtmetis, XIV amžiaus 4-as dešimtmetis, XIV amžiaus 5-as dešimtmetis, XIV amžiaus 6-as dešimtmetis, XIV amžiaus 7-as dešimtmetis, XIV amžiaus 8-as dešimtmetis, XIV amžiaus 9-as dešimtmetis, XIX amžiaus 1-as dešimtmetis, XIX amžiaus 10-as dešimtmetis, XIX amžiaus 2-as dešimtmetis, XIX amžiaus 3-as dešimtmetis, XIX amžiaus 4-as dešimtmetis, XIX amžiaus 5-as dešimtmetis, XIX amžiaus 6-as dešimtmetis, XIX amžiaus 7-as dešimtmetis, XIX amžiaus 8-as dešimtmetis, XIX amžiaus 9-as dešimtmetis, XV amžiaus 1-as dešimtmetis, XV amžiaus 10-as dešimtmetis, XV amžiaus 2-as dešimtmetis, XV amžiaus 3-as dešimtmetis, XV amžiaus 4-as dešimtmetis, XV amžiaus 5-as dešimtmetis, XV amžiaus 6-as dešimtmetis, XV amžiaus 7-as dešimtmetis, XV amžiaus 8-as dešimtmetis, XV amžiaus 9-as dešimtmetis, XVI amžiaus 1-as dešimtmetis, XVI amžiaus 10-as dešimtmetis, XVI amžiaus 2-as dešimtmetis, XVI amžiaus 3-as dešimtmetis, XVI amžiaus 4-as dešimtmetis, XVI amžiaus 5-as dešimtmetis, XVI amžiaus 6-as dešimtmetis, XVI amžiaus 7-as dešimtmetis, XVI amžiaus 8-as dešimtmetis, XVI amžiaus 9-as dešimtmetis, XVII amžiaus 1-as dešimtmetis, XVII amžiaus 10-as dešimtmetis, XVII amžiaus 2-as dešimtmetis, XVII amžiaus 3-as dešimtmetis, XVII amžiaus 4-as dešimtmetis, XVII amžiaus 5-as dešimtmetis, XVII amžiaus 6-as dešimtmetis, XVII amžiaus 7-as dešimtmetis, XVII amžiaus 8-as dešimtmetis, XVII amžiaus 9-as dešimtmetis, XVIII amžiaus 1-as dešimtmetis, XVIII amžiaus 10-as dešimtmetis, XVIII amžiaus 2-as dešimtmetis, XVIII amžiaus 3-as dešimtmetis, XVIII amžiaus 4-as dešimtmetis, XVIII amžiaus 5-as dešimtmetis, XVIII amžiaus 6-as dešimtmetis, XVIII amžiaus 7-as dešimtmetis, XVIII amžiaus 8-as dešimtmetis, XVIII amžiaus 9-as dešimtmetis, XX amžiaus 1-as dešimtmetis, XX amžiaus 10-as dešimtmetis, XX amžiaus 2-as dešimtmetis, XX amžiaus 3-as dešimtmetis, XX amžiaus 4-as dešimtmetis, XX amžiaus 5-as dešimtmetis, XX amžiaus 6-as dešimtmetis, XX amžiaus 7-as dešimtmetis, XX amžiaus 8-as dešimtmetis, XX amžiaus 9-as dešimtmetis, XXI amžiaus 1-as dešimtmetis, XXI amžiaus 2-as dešimtmetis, XXI amžiaus 3-as dešimtmetis

aš rašyba: aštuonkojisašvagandaaš prieš taveašuotėaš moku šokinėti per balasaštuonkampisaš širdyje labai myliu savo mamąaš lotyniškai

Kitos žodžio reikšmės: Aš angliškai Aš vokiškai Aš latviškai As lietuviškai As lietuviškai Aš frazeologizmas

Ankstesnis žodis
Sekantis žodis
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas