Kas yra auginti? augìnti, -ina, -ino 1. caus. augti 1: Krūvelę vaikų augìna Mrj. Augin močiutė dvi dukterėli Sch11. Augin tėvas sūnelį, sau didį užvadėlį, kriukį J. Prausė mane mamužytė jauną beauginant KlvD111. Veizėkiat, tas žandenas pradėjęs augìnti! Grg. Kam tokiuos nagus ilgus auginì, dar užluš! Rm. Matyt, jau gerą duoną turi, kad sprandą augìna Gs. Dagius ir usnes ji tau augins BB1Moz3,18. ^ Ne tau augìnta, ne tau pustyta merga B. Augintas vilkas sugrįžta į mišką S.Dauk. Kaip vilką neaugìnsi, vis į mišką žiūria Krp. Ne mūs augìntas – ne mūs paukštis Lkš. Neaugìnk paukščio, ilgus nagus turinčio Sim. | refl. tr.: I augìnas tą vaiką senukas su bobute Ps. Tuos vaikus augìnos augìnos – nė vieno nebliko Skr. Tai netinginė – visokių daržovių augìnasi Gs. | intr.: Pas mus bekonai augìnosi (buvo auginami) Vlkv. 2. caus. augti 5: Kai daug išskolini, tai pinigas pinigą augina Gs. Oi ar krauna tau šarvelį, ar augìna pasogėlį TŽI165. | prk.: Ten ilgesį mano augino saulėleidžių toliai slaptingi S.Nėr. ║ Mielės augìna (kelia) pyragus Lš. \ auginti; antauginti; apauginti; atauginti; įauginti; išauginti; nuauginti; paauginti; perauginti; priauginti; suauginti; užauginti
auginti junginiai
- auginti sėklas, rūpestingai auginti, už(si)auginti